Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Ką palikti kuprinėje?


Nauji filmai - „Viskas ore!“


Živilė Pipinytė

Share |
„Viskas ore!“
Rajanas Bingamas - nemalonus tipas. Jis dirba didžiulėje korporacijoje, kuri verčiasi žmonių atleidinėjimu. Rajanas yra aukščiausios klasės specialistas. Jis sugeba įtikinti atleidžiamą žmogų, kad visos permainos tik į gera, nors, jei atvirai, tas žmogus neturi jokių perspektyvų.

Rajanas gyvena ore - jis skraido iš vieno JAV kampo į kitą ir į namus užsuka retai. Rajanas turi vieną didelį tikslą. Jis kaupia už nuskristas mylias gautus taškus ir nori tapti grafitinės (sic!) kortelės savininku - itin privilegijuoto klubo nariu. Vesdamas seminarus jis aiškina savo klausytojams, kad gyvenime verta skirti tai, kas svarbu, ir tai, kas nelabai nebūtina. Tai, kas būtina, turi tilpti vienoje kuprinėje. Ši metodinė priemonė Rajano rankose filmo „Viskas ore!“ („Up In the Air“, JAV, 2009) režisieriui Jasonui Reitmanui yra metafora, apibūdinanti ne tik Rajaną (matyt, gyvenantį pagal senovinį principą omnia mea mecum porto), bet ir visuomenę, kurią staiga ištiko ekonominė krizė ir kuri turi iš naujo atsirinkti tai, kas jai yra svarbiausia. Vaizdžiai tariant, Reitmanui rūpi sužinoti, ką jo tėvynainiai pirmiausia gelbėtų iš degančių namų.


Režisierius yra prisipažinęs, kad filmų personažais renkasi tipus, kurie paprastai nesukelia visuomenės simpatijų. Rajanas pratęsė tokių Reitmano personažų galeriją. Prieš tai buvo cigarečių pramonės lobistas filme „Dėkui, kad rūkote“, nėščia paauglė, kuri šaltai suplanavo pagimdytą kūdikį atiduoti įvaikinti („Džuno“). Reitmanas neverčia žavėtis savo personažais, net jei, tarkime, Rajaną suvaidinti pakvietė nepasakomai žavų ir teigiamą George'ą Clooney. Bet kartu „Viskas ore!“ nėra ir krizę išgyvenančios visuomenės satyra, nors reikėtų visai nedaug, kad filmas toks taptų. Filmui visai netoli ir iki apgailėtinos romantinės komedijos. Reitmanas puikiai išlaviravo tarp tradicinių žanrų spąstų ir žiūrovų lūkesčių. Įsižiūrėjus „Viskas ore!“ provokuoja kiekviename žingsnyje, nes Reitmanas nesiūlo iš anksto žinomų atsakymų. Netikėti personažų poelgiai, pagaliau ir patys personažai, yra dviprasmiški, jie nesutelpa į tradicinius - gerus ir blogus, teigiamus ir neigiamus ir pan. vertinimus. Gal tik išskyrus jauną ir gabią Natali (Anna Kendrick), kuri nori patobulinti atleidimų sistemą (viskas turi vykti internetu), o iš pradžių išsirengia į savotišką iniciacijos kelionę kartu su Rajanu. Natali tiksliai suplanavo savo idealų gyvenimą, ji gerai žino, ko nori, koks turi būti vyras, atlyginimas, namai. Tačiau būtent ši idealiai prie šiuolaikinio gyvenimo sąlygų prisitaikiusi herojė palūš pirmoji, taip ir nepasiekusi tos lenktynių atkarpos, kurioje patogiai jaučiasi Rajanas ir Aleks. Viename oro uoste susitikę Rajanas ir Aleks yra ideali pora - profesionalai, cinikai, mokantys išnaudoti gyvenimo suteiktas galimybes. Jų suartėjimas abiem žada išsipildymą. Reitmanas meistriškai pasinaudoja šiais personažais, jų socialinės padėties ir asmeninio gyvenimo santykiu, kad suformuluotų vieną svarbiausių filmo idėjų. Rajanas ir Aleks atsiskleidžia nuvykę į vos nežlugusias Rajano sesers vestuves. Provincialus miestelis, negražūs žmonės, senamadiška jų buitis kontrastuoja su spindinčiose dirbtinose oro uostų erdvėse įstrigusiu Rajano gyvenimu, jo darbu ir svajone. Tai realybė, nuo kurios jis taip atkakliai bėga. Akistata su ja priverčia Rajaną suformuluoti ir, matyt, režisieriui vieną svarbiausių teiginių, kodėl žmogui geriau būti kartu su kažkuo, atsisakyti racionalių vienatvės argumentų. Suvokęs paprastą, bet sunkiai įgyvendinamą tiesą, Rajanas pabandys kažką keisti, tačiau režisierius nėra toks naivus, kad pasiūlytų mums tradicinę atomazgą. Jis paliks savo herojų, vaizdžiai tariant, tarp dangaus ir žemės, žinoma, oro uoste.


Nenoras kurti palengvintą pasakojimą priartina Reitmaną ne prie klasiko Franko Capros, kuris mėgo panašius personažus ir siužetus, bet prie 7-ojo dešimtmečio amerikiečių socialinės dramos tradicijos. Žiūrėdama „Viskas ore!“ prisiminiau Mike'o Nicholso „Absolventą“, Johno Schlesingerio „Nakties kaubojų“, kitus filmus, kuriuose dažnai viename epizode dera socialinė kritika, Amerikos gyvenimo kronika, kelio filmas, ištarmės dviprasmiškumas ir net Woody Guthrie muzika (beje, jo daina prasideda ir „Viskas ore!“). Reitmanas keliskart panaudoja ir epizodus, kuriuose kalba autentiški žmonės - atleisti iš darbo eiliniai amerikiečiai. Jų intymios išpažintys visai nedisonuoja su filmo atmosfera ir stiliumi. Tai rodo, kad Reitmanas yra tikslus ir gilus dabarties stebėtojas.


Žinau, kad lietuvių kino vertintojai tradiciškai iš aukšto žvelgia į amerikiečių pastangas kurti autorinį kiną. Bet Jasonas Reitmanas tai daro puikiai. Jo magiškoje kuprinėje telpa ir holivudinė tradicija, ir nepriklausomo kino dvasia.

 


 

„7 meno dienos“ Nr.5 (881), 2010-02-05

Versija spausdinimui

Komentarai

dIHFKKXbvv, 2011-06-23 21:18

Well done airtlce that. I'll make sure to use it wisely.

Hoffmano gerbėjas, 2010-02-07 12:41

Nu jo, „Viskas ore" lyginti su „VIDURNAKČIO KAUBOJUMI" - ir sugalvok tu man...

"Lievo" požiūrio recenzija. Viskas ore" - tik vidutinis,,,

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti