Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Jubiliejus tęsiasi


Juozo Gruodžio 125-osioms gimimo metinėms


Algirdas Jonas Ambrazas

Share |
Juozas Gruodis, režisierius Andrius Oleka-Žilinskas, dailininkas Adomas Galdikas
Jau tapo įprasta, kad pačioje metų pabaigoje gimusio lietuvių muzikos klasiko, tautinės kompozitorių mokyklos pagrindėjo Juozo Gruodžio jubiliejiniai renginiai nesutelpa kalėdinių ir naujametinių koncertų gausoje, kai kurie jų persikelia į sausio mėnesį. Po J. Gruodžio 125-ųjų gimimo metinių jubiliejui skirtų kamerinės ir chorinės muzikos koncertų, sausio 21 d. kompozitoriaus kūryba bus pateikta Nacionalinės filharmonijos simfoniniame koncerte „Juozas Gruodis ir jo amžininkai“.

Šio koncerto svorio centras - savotiška premjera: vienaveiksmio trijų paveikslų baleto „Jūratė ir Kastytis“ (scenarijų pagal Maironio baladę parašė Marija Lipčienė) koncertinis atlikimas. Pirmą kartą šis veikalas buvo pastatytas Kauno Valstybės teatre 1933 m. gegužės 19 d. drauge su dviem kitais lietuvių autorių baletais - Vytauto Bacevičiaus „Šokių sūkuryje“ ir Balio Dvariono „Piršlybos“. Iš jų tik J. Gruodžio baletui teko ilgas gyvenimas teatro scenoje. Jis buvo atnaujintas 1941, 1965, 1978 m. Lietuvoje, 1969 m. pastatytas lietuvių išeivių jėgomis Čikagoje. Atskiri baleto epizodai, įėję į dvi J. Gruodžio orkestrines siuitas (1936), dažnai atliekami koncertuose.


J. Gruodis buvo sumanęs sukurti baletą, pasižymintį vientisu muzikos plėtojimu, būdingu M. Ravelio, M. de Falla, I. Stravinskio šio žanro kūriniams. Deja, jam teko paklusti baleto statytojo, konservatyvių pažiūrų rusų baletmeisterio Nikolajaus Zverevo reikalavimams. Rengiant baletą premjerai, jis kompozitoriui įsiūlė specialiai pagrindinių vaidmenų atlikėjams - Verai Nemčinovai ir Anatolijui Obuchovui - parašyti didelį pas de deux. Ši choreografinė siuita savo žanrine specifika (noktiurnas, gavotas, polonezas, valsas) ir elementaria muzikos kalba prieštaravo baleto dramaturgijai ir vyraujančiam neoromantiniam muzikos stiliui.


Kituose baleto pastatymuose choreografai su veikalo partitūra elgėsi dar laisviau. Baleto trukmė buvo tai ilginama (papildant kitais kompozitoriaus kūriniais), tai trumpinama, muzikos epizodai kaitaliojami vietomis ir pan. Šiame J. Gruodžio baleto koncertiniame atlikime grįžtama prie pradinio kompozitoriaus sumanymo - grąžinta tikroji muzikos epizodų eilės tvarka ir atsisakyta įterptinio pas de deux. Tokiu būdu baleto muzika tapo tarsi išplėtota ciklinė simfoninė poema.


Kaip ir daugelyje kitų savo kūrinių, baleto „Jūratė ir Kastytis“ muzikoje J. Gruodis siekė pabrėžti tautinį savitumą. Tačiau tam tikslui jis sąmoningai nevartojo lietuvių liaudies šokių melodijų, kaip nepakankamai savitų. J. Gruodis pirmiausia rėmėsi giluminiais liaudies kūrybos klodais - senovinėmis dainomis ir sutartinėmis.


Liaudies muzikos elementų ryšys su to meto naujomis raiškos priemonėmis itin akivaizdus simfoninėje poemoje „Gyvenimo šokis“. Savo muzikos kalba tai bene moderniausias J. Gruodžio kūrinys. Poemoje vyraujantis veržlus judėjimas atkuria šiuolaikinį gyvenimą, kuris tarsi alinantis šokis pamažu išsemia žmogaus jėgas, sukelia aštrią dvasinę krizę. Pastoralinėje vidurinio epizodo muzikoje tautinį pradą pabrėžia pavartotos liaudies dainos „Ėsk, karvute“ ir sutartinės „Eglele aukštuole“ melodijos.


„Gyvenimo šokis“ pirmuosiuose J. Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis“ spektakliuose kartais būdavo panaudojamas kaip antrakto muzika, keičiant dekoracijas. Tai juolab pateisina poemos atlikimą greta baleto muzikos to paties simfoninio koncerto programoje.


Europinį J. Gruodžio kūrybos kontekstą išryškina koncerte atliekami kitų XX a. pirmosios pusės rusų ir Vakarų Europos kompozitorių kūriniai. Skirtingi stiliaus ypatybėmis, jie tarpusavyje giminingi tautinio savitumo raiška.


Aleksandro Glazunovo Koncertas smuikui ir orkestrui a-moll, sukurtas 1904 m., vadinamuoju rusų „sidabriniu laikotarpiu“, savo egzaltuotu jausmingumu, nostalgiškomis nuotaikomis gana artimas Sergejaus Rachmaninovo pirmiesiems fortepijoniniams koncertams, ankstyvajai Aleksandro Skriabino kūrybai. Intensyviai dainingoje A. Glazunovo Koncerto melodikoje juntamos rusų miestietiškų romansų intonacijos. Koncertas pažymėtinas ir savo virtuoziškumu (kūrinys buvo skirtas pirmajam atlikėjui - iškiliam smuikininkui Leopoldui von Aueriui). Šiame vakare A. Glazunovo Koncertą smuikui ir orkestrui atliks tarptautinių konkursų laureatė Ingrida Armonaitė.


Koncerto „Juozas Gruodis ir jo amžininkai“ programą užbaigs žymiausio XX a. rumunų kompozitoriaus, smuikininko virtuozo, pianisto ir dirigento George Enescu „Pirmoji rumuniška rapsodija“. Parašyta 1901 m., vos baigus studijas Paryžiaus konservatorijoje, rapsodija rumunų folkloro savitumą sieja su to meto prancūzų simfoninei muzikai būdingu orkestruotės puošnumu ir spalvingumu. Kūrinys raiškiai atkuria šventės, liaudiško pasilinksminimo vaizdus, po truputį įsisiūbuojančią šokių stichiją. Etninį koloritą itin pabrėžia rumunų kaimo muzikantų - leuterų grojimui būdingos melodinės puošmenos.


Įvairią ir sudėtingą šio koncerto programą parengė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas Robertas Šervenikas


*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.2 (878), 2010-01-15

Versija spausdinimui

Komentarai

ASKgxjgHOxVQxRe, 2011-12-01 04:55

This “free sharing” of ionfrmatoin seems too good to be true. Like communism.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti