Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras projekte „Viva Musica Via Baltica“
Kalėdinio „Kino“ skaitymo malonumai
Rudeninių įspūdžių kraitelė
Arūno Baltėno fotografija „Akademijos“ galerijoje
Nauji filmai: Rebeccos Miller „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“
Krėsle prie televizoriaus
Artėja „Įsikūnijimo“ premjera
Projektas „Artscape“ tęsiasi: belgų džiazas Vilniuje
Projekto „Artscape: Belgija“ paroda „Vartų“ galerijoje
Po Baltijos šalių meno istorijos konferencijos Taline

Agnė Narušytė

Taline buvau taip seniai, kad teko jį vėl iš naujo susikonstruoti. (Re)konstravimo procesas prasidėjo dar Vilniuje, kai Šiuolaikinio meno centre apžiūrinėdama Baltijos meno trienalės parodą „Miesto istorijos“ susidūriau su auksiniu Alioša.


Jis kybojo gulsčias, kojomis atsuktas įėjimo link, švytėdamas tamsoje. Aplink eksponuojama filmuota medžiaga paaiškino jo pasirodymą: gėles prie paminklo nežinomam kareiviui dedantys Talino rusai ir pompastiškos tarybinių laikų ceremonijos, tuščia vieta, likusi 2007 m. paminklą perkėlus į kapines, ir po to kilusios riaušės; menininkės Kristinos Norman akcija - toje pačioje vietoje pastatyta „auksinė“ paminklo kopija. Taigi prieš mane - jau ne paminklas, o meninė intervencija į viešąją erdvę ir tautinių aistrų įkaitintą politinį diskursą.


Rašau šias frazes ir pati jomis netikiu - „intervencija“, „viešoji erdvė“ ir „politinis diskursas“ dabar taip dažnai linksniuojami kalbose apie meną, kad šie žodžiai jau beveik visai nusidėvėjo, prarado įtaigos galią, tapo saugikliais, kuriuos įjungus galima pateisinti viską. Aliošos atveju, po šiais žodžiais slypi nesuderinamos pozicijos ir nesutaikomi jausmai, todėl menininkės sumanymas įsiterpti į patį gyvenimą (užuot likus baltajame kube) ne tik gali sukelti tikras aistras, bet ir sužeisti, sugriauti, sunaikinti. Žiūrėdama filmuotą medžiagą ir be paliovos kaitaliodama pozicijas supratau tris dalykus: pirma, nors visada automatiškai palaikiau rusų pilietybę ribojančius Estijos įstatymus, šis kūrinys privertė įsiklausyti į kitos pusės situaciją bei požiūrį; antra, šitaip mane paveikti kūrinys galėjo tik dėl bendros patirties, nuo kurios ir estai, ir lietuviai dvidešimt metų mėgino pabėgti. Ir trečia - metas grįžti į Taliną.


Konferencija


Ten vykau ne tik aš, bet ir visas Lietuvos menotyrininkų desantas: Jolita Mulevičiūtė, Gi...


Žurnalas "KINAS"
Archyvas
2010-03-15
Paroda „Meno kūrinys lietuvių pasakų motyvais”
Populiaru
Projektą remia: