Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras projekte „Viva Musica Via Baltica“
Jonas Ūbis: Apetitas skaityti
Kalėdinio „Kino“ skaitymo malonumai
Rasa Vasinauskaitė: Dvi gyvo teatro pusės
Rudeninių įspūdžių kraitelė
Kristina Stančienė: Dzūkų dienos ir darbai
Arūno Baltėno fotografija „Akademijos“ galerijoje
Nauji filmai: Rebeccos Miller „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“
Jonas Ūbis: Vaikai ir gyvūnai
Krėsle prie televizoriaus
Artėja „Įsikūnijimo“ premjera
Projektas „Artscape“ tęsiasi: belgų džiazas Vilniuje
Danutė Gambickaitė: Išgrynintas poveikis
Projekto „Artscape: Belgija“ paroda „Vartų“ galerijoje
Po Baltijos šalių meno istorijos konferencijos Taline

Agnė Narušytė

Taline buvau taip seniai, kad teko jį vėl iš naujo susikonstruoti. (Re)konstravimo procesas prasidėjo dar Vilniuje, kai Šiuolaikinio meno centre apžiūrinėdama Baltijos meno trienalės parodą „Miesto istorijos“ susidūriau su auksiniu Alioša.


Jis kybojo gulsčias, kojomis atsuktas įėjimo link, švytėdamas tamsoje. Aplink eksponuojama filmuota medžiaga paaiškino jo pasirodymą: gėles prie paminklo nežinomam kareiviui dedantys Talino rusai ir pompastiškos tarybinių laikų ceremonijos, tuščia vieta, likusi 2007 m. paminklą perkėlus į kapines, ir po to kilusios riaušės; menininkės Kristinos Norman akcija - toje pačioje vietoje pastatyta „auksinė“ paminklo kopija. Taigi prieš mane - jau ne paminklas, o meninė intervencija į viešąją erdvę ir tautinių aistrų įkaitintą politinį diskursą.


Rašau šias frazes ir pati jomis netikiu - „intervencija“, „viešoji erdvė“ ir „politinis diskursas“ dabar taip dažnai linksniuojami kalbose apie meną, kad šie žodžiai jau beveik visai nusidėvėjo, prarado įtaigos galią, tapo saugikliais, kuriuos įjungus galima pateisinti viską. Aliošos atveju, po šiais žodžiais slypi nesuderinamos pozicijos ir nesutaikomi jausmai, todėl menininkės sumanymas įsiterpti į patį gyvenimą (užuot likus baltajame kube) ne tik gali sukelti tikras aistras, bet ir sužeisti, sugriauti, sunaikinti. Žiūrėdama filmuotą medžiagą ir be paliovos kaitaliodama pozicijas supratau tris dalykus: pirma, nors visada automatiškai palaikiau rusų pilietybę ribojančius Estijos įstatymus, šis kūrinys privertė įsiklausyti į kitos pusės situaciją bei požiūrį; antra, šitaip mane paveikti kūrinys galėjo tik dėl bendros patirties, nuo kurios ir estai, ir lietuviai dvidešimt metų mėgino pabėgti. Ir trečia - metas grįžti į Taliną.


Konferencija


Ten vykau ne tik aš, bet ir visas Lietuvos menotyrininkų desantas: Jolita Mulevičiūtė, Giedrė Jankevičiūtė, Marija Drėmaitė, Linara Dovidaitytė, Laima Laučkaitė, Vytautas Michelkevičius ir Tomas Pabedinskas. Mat Estijos dailės akademija suorganizavo Baltijos šalių konferenciją aptarti Baltijos šalių meno istorijos rašymo problemas. Daugumą latvių pakirto gripas, tad iš esmės vyko lietuvių ir estų dialogas. Ne tik dialogas, bet ir slaptos komandinės varžybos - kieno istorija ir jos rašytojai, muziejai ir visas menas geresni. Mūsų manymu, varžybas laimėjom. Estai, nors ir šiek tiek pavydžiai kartoję „kiek jūsų daug!“, iš visko sprendžiant, irgi pasijuto laimėję.


Nors kalbėtojai (ypač estų) stengėsi paneigti Baltijos šalių, kaip vieno regiono, egzistavimą, viskas toje konferencijoje sakyte sakė, kad iš regiono nepabėgsi. Visą pasaulį apimančiose tarptautinėse konferencijose tikras dialog...


Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai. Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2010-08-05


2010-07-30
Arkliaburnis: Sugrįžimas




2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-08-26 - 2010-09-14
Marietta Bonnet (Danija). Pastelių paroda "Ugnikalniai vandenyne"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
Populiaru
Projektą remia: