Susidomėjimo šaltuoju karu priežastys yra kelios. Pirmiausia, subyrėjus Sovietų Sąjungai, Vakarų mokslininkams, žurnalistams ir istorijos mėgėjams atsivėrė anksčiau neprieinami archyvai bei asmeninės patirtys vadinamajame Rytų bloke. Naujų šaltinių gausa paskatino tirti ne tik represijomis grįstos politikos formas, bet ir kasdienybės įprasminimo technikas bei socialines buvusio valstybinio socializmo konfigūracijas. Antra, atsivėrus Rytų blokui, ne mažiau svarbi pasirodė ir „šviesioji mėnulio pusė“. Nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios atliekami nauji tyrimai apie šaltojo karo poveikį politinei, socialinei ir kultūrinei raidai vakarietiškose demokratijose. Šiandienos šaltojo karo studijos pripažįsta, kad šis ilgalaikis konfliktas buvo svarus visuomenių raidos veiksnys abiejose geležinės uždangos pusėse.

Nors geležinė uždanga gan efektyviai ribojo asmenų judėjimą, ji negalėjo visiškai atskirti socialistinį ir kapitalistinį pasaulius. Rašyti šaltojo karo istoriją reiškia studijuoti procesą, kuris buvo kur kas sudėtingesnis negu per akliną sieną vykęs dialogas. Išties, nors vidaus politikos aktyviai propagavo Rytų ir Vakarų skirtį, sąveikos tarp šių pasaulių cirkuliavo pačiais įvairiausiais lygiais. Greta oficialių mokslinių ir kultūrinių mainų vyko ir gan gausūs neoficialūs procesai. Tiesa, socialistiniame bloke vakarietiškos literatūros ir vartojimo objektų sklaida apsiribojo elito sluoksniais. Tiesa ir tai, kad nepaisant laikino Sovietų Sąjungos išsiveržimo į priekį žvaigždžių karuose, socialistinis blokas buvo labiau technologijų perėmimo ir kopijavimo zona. Tačiau nemaža dalis svarbių išradimų buvo padaryti ir socialistiniame bloke. Pavyzdžiui, 7-ojo dešimtmečio pabaigoje čekų chemikas Otto Wichterle išrado minkštą kontaktinį lęšį, teisė į jo gamyba buvo parduota firmai „Bausch and Lomb“.

Šaltojo karo studijos yra smarkiai susijusios su greitai populiarėjančiomis plataus pobūdžio mokslo ir technologijų studijomis. Šaltasis karas skyrėsi nuo ankste...