Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Meilė Lukšienė (1913-2009)
Pianistės ir pedagogės Marietos Azizbekovos jubiliejui
Mintys apie Alvio Hermanio „Šukšino istorijas“ ir Kristiano Smedso „Vaizduotės Suomiją“
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Duonos ir žaidimų
Turkijos menininkų grupės „HA ZA VU ZU“ akcija „Duonos kelias“ X Baltijos tarptautinio meno trienalėje „Miesto legendos“, ŠMC
Kęstutis Šapoka: Sirupas ar rūgštis?
Apie Evaldo Janso filmus kino centre „Skalvija“, ŠMC trienalėje ir parodą „Vartuose“
Europos filmai mokys džiaugtis gyvenimu
Skirmantas Valiulis: O buvo taip
Liudvikos Pociūnienės ir Petro Savickio dokumentinio filmo „Meninykai“ premjera
Krėsle prie televizoriaus
Kronika
Apie Evaldo Janso parodą galerijoje „Vartai“

Erika Grigoravičienė

Kuruojant naujausią Evaldo Janso parodą, mano užduotis tebuvo išklausyti menininką, ką jis norėtų rodyti, ir parašyti parodos komentarą: „Evaldas Jansas (g. 1969) studijavęs (VDA 1988-1995) tapybą ir nuo jos pradėjęs, vėliau kūręs objektus (Puokštė mylimai, 1995), instaliacijas (Užkulisiai ir scenos 1998), performansus (Savo sultyse 1998) ir literatūrą (Odė rutinai 2000), priklauso pirmajai kartai šiuolaikinių Lietuvos menininkų, tradicines dailės rūšis iškeitusių į vaizdo kamerą, kitaip tariant, meną - į gyvenimą. Tarp jo performansų dokumentavimo (Tramdymas 1997, Suklastotos dokumentacijos antropologija: smurtas 2004), videomeno ir eseistinės dokumentikos filmų (Manija: linkėjimai 1997/98, Kūnas ir siela 2000, Dūjis 2001, Būti išstatytam 2006) nėra aiškios skirties. Pastarąjį dešimtmetį menininkas garsėjo būtent savo filmais, dažnai pristatomais tarptautiniuose trumpų filmų festivaliuose. Po ilgokos pertraukos Evaldas Jansas sugrįžta prie tapybos - nepamainomos vaizduotės procesų įkūnijimo priemonės...“ Čia galėjau ir sustoti, nes manau, kad tapybos vaizdų iš esmės neįmanoma aprašyti, jie neišverčiami į žodžius, tegalima tik priartėti prie jų užuolankomis, kurios visada glaudžiau susijusios su kitais tekstais, o ne paveikslais.


Kas kita - naujos medijos. Aparatų arba techniniai vaizdai, pasak garsaus XX a. medijų teoretiko Vilémo Flusserio, įvaizdina sąvokas, tad interpretuotojas tik turi jas atpažinti. Kaip gerai, kad Janso parodoje yra aparatų vaizdų. Tai trys mažos trukmės vaizdo ir garso kūriniai iš „Citatų“ serijos, kuriuose kompiuterinė animacija judina Šarūno Saukos paveikslus, o pats fantasmagorijų tapytojas jam atstovaujančio aktoriaus balsu kalba apie tai, kad paveikslai gyvuoja tik suvokėjų dėka. Manau, kad jų raktinės sąvokos - atgaivinimas (animation) ir interpretacija. Nuo antikos laikų žmonės gaivino kultinius (t.y. skirtus kulto reikmėms) atvaizdus suteikdami jiems gebą „savaime“ judėti, dailės kūrinius modernybėje - juos stebėdami, aiškindami, pasitelkdami vaizduotę. Atsiradus kompiuterinei animacijai nuvertėjo ir „gyvo“ vaizdo magija, ir ypatingas vaizduotės statusas (greitai besikeičiantys vaizdai atima galimybę deramai ja naudotis). Spėju, kad Janso darbai būtent apie tai.


Flusseris įžvelgė dar vieną aparatinių vaizdų savybę - jie yra galingi veiklos modeliai, kurie „in-formuoja“ vartotojus neįtikinamiems poelgiams. Ar filmai paskatino Jansą tapyti? 1998 m. jis dalyvavo Lolitos Jablonskienės sudarytoje parodoje „Po tapybos“, skirtos Lietuvos meno scenos reiškiniams, kurie buvo panašūs į Vakaruose vykusius nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos, kai tapytojai metė drobes ir susidomėjo naujomis medijomis, gyvais kūnais, socialiniais procesais. Praėjusio amžiaus pabai...


Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai. Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2010-08-05


2010-07-30
Arkliaburnis: Sugrįžimas




2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-08-26 - 2010-09-14
Marietta Bonnet (Danija). Pastelių paroda "Ugnikalniai vandenyne"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
Populiaru
Projektą remia: