Palyginę koncertus iš Lietuvos su Euroradijo koncertais iš kitų kraštų, ypač tokių, kurių likimas panašus į mūsų, turėtume galutinai pamiršti posovietinius kompleksus ir savo muzikinę kultūrą vertinti kur kas pozityviau. Turiu galvoje ne šios kultūros dalyvių ir jos reikšmę suvokiančios visuomenės dalies, bet prie valstybės vairo esančių pareigūnų požiūrį. Nuo jų požiūrio, o neretai ir malonės priklauso kultūrą palaikančių materialinių išteklių kiekis. Iki šiol ir šiaip itin kuklūs, šie ištekliai pastaruoju metu mažinami tiesiog drastiškai! Banalu ir sakyti, tačiau toks kelias gali nuvesti į kultūrinę dykumą, kokią kasdien eksponuoja komerciniai televizijos kanalai.

Valdžios vyrai diskutuoja apie konkurencingos ekonomikos sukūrimą, apie nepriklausomą energetiką, apie paramą verslui... Šiose liaudžiai skirtose kalbose net prabėgomis neužsimenama apie kultūrą, ypač muzikos, jau konkurencingą ir be papildomų milijardų. Tai reikėtų vertinti ir palaikyti. O gal per daug reikalaujame iš valdžios moterų ir vyrų? Pačių kultūros atstovų ir intelektualų nuomonė į platesnę viešumą jau kuris laikas nepatenka, nes visi komunikacijos kanalai užvaldyti naujųjų vadybininkų, susirūpinusių vien savųjų priemonių „verslumu“. O kad intelektualai į šiuos reikalus apskritai nesikištų, kaskart „iššaunama“ mintis, esą jie patys apleido savo pozicijas ir viešumoje reikštis nenori. Tiesą byloja patarlė: geriausia gynyba - puolimas.

Tokiame tad kontekste kultūros entuziastų pastangomis šeštadienį (rugsėjo 26 d.) prasidėjo Europos transliuotojų sąjungos Euroradijo 2009-2010 metų sezono projektas „Vilnius - Europos kultūros sostinė“, kurio metu įvairiose Vilniaus salėse įvyko ar dar įvyks šeši simfoninės, kamerinės, šiuolaikinės, senosios ir džiazo muzikos koncertai.

Pirmasis koncertas, sutapęs su simfoninės muzikos sezonų pradžia, buvo transliuojamas iš Nacionalinės filharmonijos. Kartu su gausiai susirinkusia publika jo klausėsi LRT radijo stoties „Klasika“ ir antrojo televizijos kanalo bei 14-os pasaulio šalių daugiamilijoninė auditorija. Šįsyk, greta Europos valstybių (Bulgarijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos), bene pirmąkart koncertą iš Lietuvos išgirdo Jungtinių Amerikos Valstijų APM ir Australijos ABC radijo stočių klausytojai.

Grojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas kolektyvo meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Juozo Domarko, kuriam šis sezonas jau 45-asis. Koncerto programą siekta susieti su Vilniaus miestu, jo istorija ir, žinoma, vilniečiais muzikais. Pradžioje skambėjo du lietuviški Vilniaus miestui dedikuoti kūriniai: Žibuoklės Martinaitytės (g. 1973) specialiai šiam koncertui Lietuvos radijo užsakymu sukurtas simfoninis opusas „Tūkstančiai durų į pasaulį“ ir Eduardo Balsio (1919-1984) Simfonija-koncertas vargonams ir orkestrui, kurio solo partiją atliko Renata Marcinkutė-Lesieur. Antrą programos dalį sudarė lietuvių interpretuojama prancūzų muzika: Camille'o Saint-Saenso Koncertas violončelei ir orkestrui Nr. 1 a-moll (solistas - Lietuvoje augęs ir kelis dešimtmečius Vokietijoje gyvenantis įžymus nūdienos violončelininkas Davidas Geringas) bei Paulio Dukas simfoninis skerco „Burtininko mokinys“. Sakytume, labai kontrastingi muzikos opusai, skatinę apmąstymus apie esamą ir dingusį Vilniaus miestą, Lietuvos kompozitorių mokyklos origin...