Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Monika Krikštopaitytė: Be įsipareigojimų
Nepriklausomas piešinių susibūrimas Nr. 5
Milda Brukštutė: Klausimai be atsakymų
Olgos Generalovos „Publika“
Sigita Ivaškaitė : Ką ten veikia vyrai
Anželikos Cholinos „Vyrai ir moterys“
Austėja Adomavičiūtė : Kovos laukas - namai
Artūro Areimos „Sugrįžimas į dykumą“ KVDT
Mindaugas Bučinskas : Iš skėrių gyvenimo
Rolando Atkočiūno „Skėriai“ KVDT
Kęstutis Šapoka: Keista kasdienybė
Su menininku Gintaru Makarevičiumi kalbasi Kęstutis Šapoka
Gintaro Didžiapetrio kūryba galerijoje „Tulips & Roses“
Živilė Ambrasaitė : Dūzgiančios pievos
Nomedos Saukienės tapybos darbų paroda Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje
Prasideda „Guten Film!“
Živilė Pipinytė: Proletarų sapnai
Nauji filmai - François Ozono „Rikis“
Jonas Ūbis: Amžinai jauni
Krėsle prie televizoriaus
Tarptautinis Kauno kino festivalis
In memoriam
Anonsas
7MD informacija: Muzika Trakų pilyje
Anonsas
Kronika
Prasidėjo Euroradijo muzikos savaitė

Živilė Ramoškaitė

Euroradijo koncertai iš Lietuvos buvo pradėti transliuoti 1996 metais. Gerai prisimenu „Klasikos“ programos redaktorių ir koncerto rengėjų jaudulį ir nerimą: kaip Euroradijo auditorija koncertą priims, kaip jį įvertins transliacijas stebintys tarptautiniai ekspertai? Praėjo geras dešimtmetis, ir šios transliacijos tapo ne mus pamaloninančiomis išimtimis, bet periodiškai vykstančiais renginiais, garbingai išlaikiusiais konkurencijos egzaminą.


Palyginę koncertus iš Lietuvos su Euroradijo koncertais iš kitų kraštų, ypač tokių, kurių likimas panašus į mūsų, turėtume galutinai pamiršti posovietinius kompleksus ir savo muzikinę kultūrą vertinti kur kas pozityviau. Turiu galvoje ne šios kultūros dalyvių ir jos reikšmę suvokiančios visuomenės dalies, bet prie valstybės vairo esančių pareigūnų požiūrį. Nuo jų požiūrio, o neretai ir malonės priklauso kultūrą palaikančių materialinių išteklių kiekis. Iki šiol ir šiaip itin kuklūs, šie ištekliai pastaruoju metu mažinami tiesiog drastiškai! Banalu ir sakyti, tačiau toks kelias gali nuvesti į kultūrinę dykumą, kokią kasdien eksponuoja komerciniai televizijos kanalai.

 

Valdžios vyrai diskutuoja apie konkurencingos ekonomikos sukūrimą, apie nepriklausomą energetiką, apie paramą verslui... Šiose liaudžiai skirtose kalbose net prabėgomis neužsimenama apie kultūrą, ypač muzikos, jau konkurencingą ir be papildomų milijardų. Tai reikėtų vertinti ir palaikyti. O gal per daug reikalaujame iš valdžios moterų ir vyrų? Pačių kultūros atstovų ir intelektualų nuomonė į platesnę viešumą jau kuris laikas nepatenka, nes visi komunikacijos kanalai užvaldyti naujųjų vadybininkų, susirūpinusių vien savųjų priemonių „verslumu“. O kad intelektualai į šiuos reikalus apskritai nesikištų, kaskart „iššaunama“ mintis, esą jie patys apleido savo pozicijas ir viešumoje reikštis nenori. Tiesą byloja patarlė: geriausia gynyba - puolimas.

 

Tokiame tad kontekste kultūros entuziastų pastangomis šeštadienį (rugsėjo 26 d.) prasidėjo Europos transliuotojų sąjungos Euroradijo 2009-2010 metų sezono projektas „Vilnius - Europos kultūros sostinė“, kurio metu įvairiose Vilniaus salėse įvyko ar dar įvyks šeši simfoninės, kamerinės, šiuolaikinės, senosios ir džiazo muzikos koncertai.

 

Pirmasis koncertas, sutapęs su simfoninės muzikos sezonų pradžia, buvo transliuojamas iš Nacionalinės filharmonijos. Kartu su gausiai susirinkusia publika jo klausėsi LRT radijo stoties „Klasika“ ir antrojo televizijos kanalo bei 14-os pasaulio šalių daugiamilijoninė auditorija. Šįsyk, greta Europos valstybių (Bul...


Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai. Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2010-08-05


2010-07-30
Arkliaburnis: Sugrįžimas




2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
2010-09-09 - 2010-10-10
Lietuvių fotografijos paroda „Four Points. Eight Stops“ Insbruke (Austrija)
Populiaru
Projektą remia: