Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Svetur
Pokalbis su režisieriumi Gintaru Varnu
Premjera
Premjera Vilniaus mažajame teatre
Monika Krikštopaitytė: Kelionės nepatirto atmintin
Esther Shalev-Gerz paroda „Still/film 2009“ galerijoje „Akademija“
Prano Gailiaus kūrybos paroda „Jautrūs paviršiai“ galerijoje „Arka“
Skelbimas
Živilė Pipinytė: Stebuklas Gdynėje
34-ajam lenkų vaidybinių filmų festivaliui pasibaigus
Krėsle prie televizoriaus
7MD informacija: Viskas tavo galvoje
Nauji filmai
„Artscape“ parodoje - Ignasi Aballi ir Gintaras Makarevičius

Kristina Stančienė

Galerijos „Vartai“ tarpdisciplininiame projekte „Artscape“ pristatomos Lietuvos ir kitų Europos sostinių menininkų ekspozicijos kaskart atrodo skirtingai, bet ne visuomet menininkai būna lygiaverčiai. Šįkart mąslūs, vizualinių įspūdžių, suvokimo mechanizmų užkaboriais klaidžiojantys ispanų menininko Ignasi Aballi darbai ir skaudus, ironiškas Gintaro Makarevičiaus filmas „Sibiro testamentas“, atrodo, tikrai verti vienas kito.

 

Maža to, dėl objektyvių aplinkybių, atpažįstamos, lietuviškos problematikos artimesnis ekspozicijoje gali pasirodyti Makarevičius. Juk apie tai, ką matome jo 15 min. trukmės filme, galime laisvai kalbėti jau beveik du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius, tačiau vis dar tebesimokome suvokti savo istoriją, tremties, karo, priespaudos paženklintą vyresniosios lietuvių kartos patirtį.

 

Ir ispanas, ir lietuvis parodoje iš esmės apmąsto vaizdo, arba atvaizdo, vaidmenį dabarties pasaulyje, šiandienos individo pasaulėvokoje. Abiem svarbus, bet kartu labai skirtingai suvokiamas vaizdinio ir verbalinio mąstymo santykis, vaizdo ir teksto koreliacija, nesutapimai ir paradoksai. Ignasi Aballi grimzta į filosofinius, pasąmonės plotus, stebi ir fiksuoja simbolinius materialius kultūros istorijos atspindžius miesto peizaže. Jis - tarsi mokslininkas ar alchemikas, kuris, atimdamas iš vaizdo jo tradicinę prigimtį, paskirtį - informuoti, pasakoti, - čia pat kuria naujas tikroves. G. Makarevičius taip pat filosofuoja, bet labiau kaip metraštininkas, per konkrečios biografijos, kartu - istoriško pasakojimo prizmę. Atrodo, vaizdas ir verbalinė dalis jo kūrinyje įvairiais požiūriais konkuruoja viena su kita. Nuo to, kuri bus svaresnė žiūrovui, priklauso išties daug...

 

Ignasi Aballi „Ryškinimas“ („Revelaciones“) prislegia žiūrovą kosminiu greičiu, kuriuo skrieja nuotraukos ekrane. Čia neįmanoma įžiūrėti nei vieno veido, nei vieno bruožo, spalvos, formos ar kito atpažįstamo ženklo. Anonimiška vaizdų košė verčia susimąstyti ne tik apie skirtingų medijų veikimą, bet ir apie asmens tapatybę, individualumo vertę. Atrodo, kad niveliuojanti jėga jį besąlygiškai sunaikina, susmulkina it mėsmalė. Konceptualūs menininko tapybos darbai iš serijos „Spalvinimas“ („Coloraciones“) pavergia paprasta ir aiškia paralele tarp vaizduojamo objekto ir jo esmės - spalvos, ir pačios tapybos prigimties lingvistinių, istorinių apibrėžimų. Kaip čia neprisiminsi istorinio vaizduojamosios dailės lūžio, kai ši pasiekė abstrakčiąją savo raidos fazę... Užtat ispanų menininkas šiandien priartėja ne prie formos, bet prie objekto prasmės, jo esminių savybių redukcijos.

 

„Santrauka“ („Synopsis“) - filmo kūrimo aplinkos nuotrauko...


Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai. Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2010-08-05


2010-07-30
Arkliaburnis: Sugrįžimas




2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-08-26 - 2010-09-14
Marietta Bonnet (Danija). Pastelių paroda "Ugnikalniai vandenyne"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
Populiaru
Projektą remia: