| Įvykiai: | Skaityti visus Rašyti |
|
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Monika Krikštopaitytė: Skruzdėlynas ir tekantis vanduo
Jaunų Šanchajaus menininkų paroda „Kultflux“ paviljone
Rūta Šipalytė : Daugiau, nei galima buvo tikėtis iš plytos
Anthony Stellaccio keramikos paroda „1000 gabaliukų x 2“ „Kvadrato“ lauko galerijoje
Živilė Pipinytė: Stebuklingame miške
Pirmieji 34-ojo Gdynės lenkų vaidybinių filmų festivalio įspūdžiai
![]() Rudeninė „Naujosios dramos akcija“ Rasa Vasinauskaitė
Kiekvienais metais NDA pateikia vis naujus šiandienos teatro raidos aspektus, bandydama įveikti ir teatro, ir gyvenimo iššūkius. Festivalio, kuris prieš vienuolika metų buvo sumanytas kaip dramaturgijos naujovių pristatymas, tikslai nesikeičia, bet forma ir turinys nuolat varijuoja. Per visus akcijos gyvavimo metus jos rengėjai liko ištikimi vienam dalykui - teatro asmenybėms. Per jų pasaulio supratimą ir matymą atverta (sukurta) naujoji drama tapo artimesnė ir lietuviškai scenai, ir lietuviškai tikrovei.
Šiųmetė NDA skilo į dvi programas - pavasarinę ir rudeninę. Pastarąją NDA rengėjai pavadino „Nauji horizontai“. Šiuos horizontus atvėrė po ilgokos pertraukos į dramos teatro teritoriją grįžęs Jonas Jurašas, pirmą kartą lietuvių žiūrovams pristatytas vengrų ekstremalaus meno šalininkas Kornélis Mundruczó ir neatpažįstamas „Vyšnių sodas“, kurį su lietuvių menininkais sukūrė beveik tautiečiu tapęs suomis Kristianas Smedsas.
Visas šias asmenybes jungia spektaklio, kaip įvykio, kuris nutinka ir vaidinantiems, ir žiūrintiems, supratimas, paskatinęs leistis į autentiškos aplinkos paieškas, kad spektaklį būtų galima ne tik žiūrėti, bet ir išgyventi kaip naują patirtį. Ar tai būtų provokuojantis disputas, apnuoginantis amžiną sustabarėjusių dogmų ir jų įveikimo priešpriešą, ar akistata su gimstančiu, augančiu ir užvaldančiu blogiu, ar savo pačių meninės ir teatrinės istorijos refleksija, žvelgiant į ją kūrusias asmenybes per čechoviškų temų prizmę, - tai teatras, kuris išbandydamas skirtingiausias priemones siekia prisikasti iki mūsų sąmonės, jausenos, atminties.
Pasirinkęs šiuolaikinio airių kilmės amerikiečių dramaturgo ir scenaristo Johno Patricko Shanley pjesę „Dvejonė“, Jurašas irgi šiek tiek dvejojo - ar bus suprastas, ar jo pasirinkta tema bus aktuali mūsų aplinkai. Sėkmingai vaidinta Brodvėjuje ir susilaukusi ekranizacijos, pjesė kaip reta asketiška, bet kartu paliečianti itin jautrias sociumo problemas. „Dvejonėje“ šis sociumas - tai katalikiška mokykla, sauganti nusistovėjusias dvasinio ir dorovinio auklėjimo taisykles ir pasiryžusi viskam, kad šios taisyklės nebūtų pažeistos. Keturi veikėjai - mokyklos direktorė Aloizija, mokytoja sesuo Ami, mokytojas kunigas Flynas ir juodaodžio berniuko motina ponia Maler - įtraukiami į savo pažiūrų patikrinimą, kur nėra teisiųjų ir neteisiųjų. Parašyta kaip prasižengimo tyrimas, „Dvejonė“ leidžia patiems žiūrovams spręsti, kieno pusėje jie norėtų būti - direktorės, apkaltinusios Flyną nederamais ryšiais su juodaodžiu berniuku, ar Flyno, šiuos ryšius neigiančio, bet taip ir neatveriančio tikrosios savo paslapties.
Tai, kad „Dvejonės“ vaidinimo vakarą žiūrov... ![]() Laisvoji tribūna
Ekonominė sistema, kurioje gyvename, nėra tik sausų finansinių skaičių, atspindinčių individų, įmonių, šalies deklaruotas pajamas ir išlaidas, rezultatas, – ką mums perša „buhalterinių eilučių“ logika besivadovaujantys visuomenės nuomonės formuotojai. Ekonominė politika – tai vertybių išraiška skaičių kalba. Todėl Europoje ir pasaulyje apie tai, kas negerai dabartinei ekonominei sistemai ir kaip ją galima būtų pakeisti geresne, kalba ne vien bankų įdarbinti „finansų analitikai“ (ar galima būti vien tik finansų analitiku, tuo pačiu nesant visuomenės, valstybės ar net moralinių vertybių analitiku?), bet ir kunigai, rašytojai, muzikantai, sociologai.
Į klausimą, kokioje ekonominėje sistemoje (ir kultūroje) gyvename, daugelis tikriausiai nesuabejoję atsakys – neteisingoje, pilnoje streso ir netikrumo. Tačiau tik nedaugelis suabejos, kad tai nėra gyvenimo duotybė: kapitalizmas toks, koks yra čia ir dabar, nėra mums iš anksto duotas kaip gyvenimas ir oras, tai mūsų vertybių – kultūros kūrinys. Ekonominė sistema – tik praktinių įrankių visuma, kuri vieniems padeda siekti geresnio gyvenimo, kitiems – ne.
![]() Žurnalas "KINAS"
![]() ![]() 2010-08-26 - 2010-09-15
Paroda: Adolis Jonas Krištopaitis – "Tapyti mintį"
2010-08-26 - 2010-09-14
Marietta Bonnet (Danija). Pastelių paroda "Ugnikalniai vandenyne"
2010-09-03 - 2010-09-30
Algio Griškevičiaus paroda „Ir nutylėjimai”
![]() |
|||
|
|
|||
© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos. Leidėjas UAB "7 meno dienos", Bernardinų g. 10, 0122 Vilnius. Tel. +370 52613039, +370 52617247, fax. 370 52611926 Sprendimas UAB "Fresh media" |
|||