Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
FOTOGRAFIJA

Artėjant Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko rinkimams


7 MD

Share |
Eglė Deltuvaitė

EGLĖ DELTUVAITĖ: Tikriausiai daugeliui kyla klausimas, kodėl apskritai dalyvauju Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko rinkimuose. Dar prieš gerą pusmetį purčiau galvą, paklausta, ar apie tai galvoju. Kodėl vis dėlto ryžausi? Dėl fotomenininkų, kuriuos labai vertinu, kaip žmones, kaip išskirtines asmenybes. Būtent jie mane paskatino pabandyti, nuogąstaudami dėl LFS ateities. Dėl tos pačios priežasties dirbu fotomeno srityje. Ar man užteks žinių ir noro įgyvendinti išsikeltus tikslus? Manau, kad taip. 2006 m. baigiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą. Sunkios studijos ir griežta sistema ne tik išugdė kritinį mąstymą, bet ir davė puikų suvokimą, kaip veikia valstybė, kaip veikia jos viešasis sektorius, ekonomika. 2006-2008 m. dirbau Lietuvos fotomenininkų sąjungoje programų vadybininke. Kartu rašiau magistro darbą tema „LFS - tarp klasikinės ir naujosios vadybos: veiklos galimybių analizė“ ir 2008 m. įgijau verslo vadybos ir administravimo magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje. Savo iniciatyva ir jėgomis sėkmingai suorganizavau pirmąjį tarptautinį meninės fotografijos festivalį Vilniuje „In Focus“, nors iš pradžių jo idėja nesusilaukė didelio palaikymo net iš pačios LFS. Tai įrodo, kad nebijau kritikos ir savo tikslų siekiu iki galo.

 

Mąstydama apie Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko rinkimus, suprantu, kad šie metai - labai svarbūs ne tik fotomenininkams, bet ir visiems Lietuvos fotografams ir fotomenu besidomintiems žmonėms. Kad ir kam juose pasisektų, šie metai tikrai yra tam tikros epochos pabaiga. Ilgamečiam sąjungos pirmininkui nusprendus nebedalyvauti rinkimuose, tapo aišku, kad LFS identitetas ir veikla tikrai keisis. Čia atsiranda terpė diskusijai, kokias funkcijas LFS turėtų atlikti XXI amžiuje. Kokios veiklos turėtų būti prioritetinės, o visų pirma, kokia turėtų būti jos misija ir vizija bei jų nulemta strategija. Be abejo, dažniausiai tai priklausys nuo būsimo pirmininko. Stengiuosi į situaciją pažiūrėti iš šalies ir svarstau, už ką pati balsuočiau. Tikrai sunku nuspręsti. Kiekvienas iš mūsų turime ir stiprybių, ir silpnybių, kiekvieno patirtis skirtinga, bet įdomi ir naudinga organizacijai. Tačiau natūralu, kad nė vienas iš mūsų neatitinka tobulo pirmininko paveikslo. Vertindamas kandidatus, kiekvienas narys mąsto ne tik apie save, bet ir apie visą Lietuvos fotomenininkų sąjungą ir jos ateitį. Vieni norėtų, kad viskas liktų daugmaž kaip buvo, t.y. rimtų pasikeitimų organizacijoje nepageidauja. Kiti, priešingai, galvoja, kad LFS, tokią, kokia ji yra, apskritai reikėtų naikinti. Man norėtųsi, kad LFS būtų tokia, per kurią nariams ne tik norėtųsi plėtoti visą savo kūrybinę veiklą, bet ir gyventi jos ritmu.

 

Nepamirštant LFS identiteto problemos, žinoma, ne mažiau svarbu išspręsti ir kasdienius organizacijos klausimus. Atsižvelgus į esamą situaciją, sunku tikėtis itin daug greitų inovatyvių rezultatų (net ir esant inovatyviems sprendimams), kuriuos neigiamai veikia dabartinė ekonominė situacija, tačiau šis laikas gali būti išnaudotas būtent pačios organizacijos atsinaujinimui iš vidaus, persiorientavimui į naują strategiją, į naują veiklos kokybę. Sunku išdėstyti savo viziją viename lape, tačiau šiandien vieni iš svarbiausių sąjungos tikslų būtų organizacinės struktūros ir vykdomų veiklų adaptacija, nukreipta į naujosios vadybos principus, inovatyvios kultūros organizacijos strategijas. Bet, matyt, svarbiausia, kad LFS vėl taptų palankia kūrybai buvimo kartu erdve.

 

VYTAUTAS MICHELKEVIČIUS: 2009-ieji - svarbūs Lietuvos fotografijai metai. Prieš 40 metų jauni Lietuvos fotografai įkūrė Fotografijos meno draugiją (1989 m. pervadintą į Lietuvos fotomenininkų sąjungą), dėl kurios fotografija Lietuvoje buvo pripažinta kaip meno kalba, o lietuviai kūrėjai tapo žinomi visame pasaulyje. Šiais metais visi sąjungos nariai renkasi, kokiu keliu pasukti toliau.

Aš pats, turėdamas visapusiškos asmeninės patirties (vadybinės, fotografijos tyrinėtojo ir kūrėjo bei kuratoriaus) bei būdamas susipažinęs su aktyviausiais fotografijos meno centrais ir muziejais Europoje, kartu su bendraminčių komanda ieškau optimaliausio LFS modelio ir idealo (žr. www.fotografija09.lt, čia rasite ir rinkimų programą). Mūsų suformuluota atsinaujinusios LFS vizija - Europoje žinomas šiuolaikiškas fotografinio meno centras, tenkinantis profesionalių kūrėjų ir visuomenės poreikius; misija - atstovauti narių profesinius kūrybinius interesus, rūpintis fotografinio meno sklaida, visuomenės vizualiniu raštingumu ir tyrinėti fotografijos istorinius, kultūrinius, komunikacinius bei technologinius aspektus.

 

Dalyvaudamas rinkimuose kartu noriu sau ir kitiems atsakyti į klausimą, kokia meno kūrėjų sąjungos Lietuvoje paskirtis? Dauguma sąjungų yra išlaikiusios savo struktūrą dar iš sovietmečio ir tik nedaugelis iš jų sugebėjo pastebimai atsinaujinti ir prisitaikyti prie šiuolaikinio kultūros gyvenimo. Nors LFS yra laikoma viena iš progresyviausių sąjungų, ir čia matome daug neišnaudotų galimybių tapti dar stipresne kūrėjų organizacija, kuri rūpintųsi aktualiomis fotografinio meno problemomis ir būtų aktyvus idėjų cirkuliacijos ir žmonių traukos centras.

 

Aišku viena, kad nuo 2005-ųjų LFS nariais gali tapti tik meno kūrėjai, todėl mūsų tikslas yra rūpintis fotografiniu menu ir fotografija kaip meno priemone. Žinoma, bendradarbiaujant su kitomis fotografijos formomis besirūpinančiomis organizacijomis (pvz., Spaudos fotografų klubu ar Lietuvos nacionaliniu muziejumi).

 

Kartu su patyrusia ir energinga komanda (Tadas Šarūnas, Alvydas Lukys, Remigijus Treigys, Gintaras Česonis, Agnė Narušytė, Vytautas Stanionis, Greta Grendaitė, Akvilė Anglickaitė, Gytis Skudžinskas ir kiti) rengiame veiklos planą ir nuo vasaros tikimės tęsti pradėtus darbus bei su jūsų pagalba plėsti/aktyvinti Sąjungos veiklą. Kviečiame prisijungti ir dalyvauti!

 

Pagrindiniai atsinaujinusios Sąjungos principai:

 

Sąjunga tampa šiuolaikiniais viešajam sektoriui būdingais metodais valdoma organizacija.

 

Narystė Sąjungoje tampa prestižo šaltiniu tiek nariui, tiek Sąjungai, ji grindžiama aktyvia ir kokybiška kūrybine ir kultūrine veikla.

 

Sąjungos valdyba veikli, ji turi lemiamą įtaką organizacijos veiklos turiniui.

Sąjungos valdybos ir administracijos veikla skaidri (paremta aiškiai suformuluota strategija, sprendimų viešinimu) ir atvira nariams.

 

Įgyvendinti Sąjungos misijai mezgami tarptautiniai ryšiai ir ieškoma naujų finansavimo šaltinių bei draugiškų organizacijų kūrybiniam bendradarbiavimui.

 

Sąjungos, kaip kultūros centro, veikla atspindi šiuolaikines fotografijos problemas, aktualiai permąsto istoriją ir archyvus.

 

Sąjungos misijos įgyvendinimas neatsiejamas nuo stiprių regioninių padalinių veiklos bei glaudesnio bendradarbiavimo su jais.

 

Išsamesnę programą, paremtą pagrindiniais principais ir apimančią galerinę veiklą, narių atstovavimą ir paslaugas, archyvų tyrimus, edukaciją ir leidybą, finansavimą ir dėmesį regionams rasite www.foto grafija09.lt.

 

SAULIUS PAUKŠTYS: Ir štai atėjo 2009-ųjų pavasaris - po keturiasdešimt metų pakilimų ir nusileidimų Lietuvos fotomenininkų sąjunga (LFS) stoja prieš mus kaip jaunoji, su daugybe paslapčių ir vilčių. Kaip jaunoji, vestuvių dieną praleidusi keturias valandas pas kosmetologą. Tik skirtumas tas, kad LFS grimu periodiškai rūpinasi (ar rūpinosi) kas ketveri metai - prieš rinkimus.

 

Taigi grįžkime ir sutarkime, kad palyginimas su jaunąja LFS nuo šiol netinka. Nuo šiol LFS turi rodyti tikrąjį savo veidą ir stengtis, kad jis būtų patrauklus.

 

Ir pradėti reikėtų nuo to, kad LFS turėtų gerbti savo narius - LFS turėtų suprasti, kad jos nariai - tai brangiausia, ką ji turi. (Iš esmės tai viskas, ką LFS turi). LFS turi rūpintis savo nariais kaip mama - pasveikinti surengtos parodos proga, su gimtadieniu, taip, taip, turi pradėti nuo paprastų kasdienių dalykų. Ir visa LFS veikla turi būti nuosekliai persmelkta rūpesčiu savo nariais.

 

Taigi kokie rūpesčiai kamuoja išsibarsčiusius po visą Lietuvą fotomenininkus, paklydėlius LFS vaikus?

Didžiausia bėda, kaip minėta, - žmogiškos šilumos stygius ir susvetimėjimas. LFS turėtų sutelkti fotografų bendruomenę, o tai galima padaryti paprastai - rodant dėmesį kūrėjams ir kūrybai.

LFS renginiai visoje Lietuvoje turėtų įgauti šventišką nuotaiką, būti linksmi ir nuotaikingi, apie LFS parodas turi skelbti žiniasklaida, o žmonės turi lankyti LFS parodas ir sekti jų atidarymo grafikus. Tai visų pirma - suaktyvintų LFS. Viešųjų ryšių rūpestis: sudarytos partnerystės sutartys su medijos kanalais, reklaminių erdvių valdytojais - užtikrintų LFS renginių informacinę, analitinę ir reklamos sklaidą.

 

LFS fotomenininkų parodos galėtų vykti ne tik galerijose, bet ir naujose erdvėse, kurios pritraukia gausius žiūrovų srautus - prekybos centruose, miestų rotušėse ir savivaldybėse, Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir t.t. ir pan., daugelis šių galimybių jau išstudijuotos ir prazonduotos, reikėtų tik politinių sprendimų ir šias galimybes galime išnaudoti.

 

Dar - fotomenininkas visuomet turi žinoti, kad LFS jį užtars, apgins ir padės. Padės surengti parodą, užtars seniūnijoje kasdieniais klausimais ir drąsiai bei ryžtingai gins vyriausybėje ir Seime, kai bus priiminėjami kūrėjus žeidžiantys ydingi įstatymai. LFS turi rūpintis savo nariais.

 

Taigi LFS turi nusiplauti grimą ir pasiraitoti rankoves. Tai kūrybinė organizacija - kūrybos skatinimas, kad ir kaip tai senamadiškai skambėtų, turėtų būti vienas kertinių LFS veiklos akmenų. Studentiškos, moksleiviškos parodos, konkursų organizavimas, aktyviausių fotoklubų, kūrybingiausių fotomenininkų pagerbimas, - visa tai būtų svarbūs ir telkiantys LFS darbai. Kūrybinės stovyklos, produktyvūs, turiningi seminarai, konferencijos kūrybos ir technologiniais klausimais - tokie ir panašūs renginiai, lavinantys ir praplečiantys fotomenininkų akiratį, LFS turi tapti nuolatiniais. Tai būtų visai realu, jei LFS aktyviai ieškotų sąlyčio taškų su galimais informaciniais, technologiniais ir švietėjiškais partneriais - kompanijomis bei organizacijomis.

 

Taip LFS bendradarbiaudama su partneriais (su kuriais pasirašyti sutartis vėlgi tereiktų politinio LFS sprendimo) fotomenininkams sudarytų galimybę tobulėti, atsirastų naujų kūrybinių idėjų, o LFS partnerių nuolaidų, prizų, premijų ir stipendijų sistema suteiktu LFS nariams realios naudos.

Taip bendraujant, LFS padedant reikštis fotomenininkams, atsisakant visų ilgamečių tarpusavio ignoravimo ir intrigų tradicijų, ilgainiui susitelktų kūrybinga, žinių trokštanti ir aktyvi fotokūrėjų bendruomenė.

 

To ir reikėtų siekti.

 

JONAS STASELIS: Fotografijos menas - ypatingos svarbos Lietuvos kultūrinio gyveni mo elementas. Išmanyti savo šalies fotografijos istoriją, pažinti ją visą, ir ne vien iš archyvų, - štai kas mano įsitikinimu yra išties svarbu. Juk būtent dabar yra laikas, kai turime milžinišką meninės fotografijos paveldą - tebėra dar gyvų autorių, kurių ne vien darbai, tačiau ir neįkainojama patirtis galėtų tapti puikia mokomąja medžiaga. 

 

Lietuvos fotografijos antologijos parengimą, išleidimą ir tęstinumą laikau vienu prioritetinių savo tikslų. Tai, kas dabar dulka archyvuose ar prieinama vien didžiųjų miestų gyventojams parodų metu, turėtų būti aktyviau viešinama, tiek dabartinių, tiek būsimų narių, tiek pačios LFS labui.

 

Tačiau ne vien antologijoje ir galerijose slypi paveldas. Mano nuomone, nemaža jo dalis iš tiesų esti būtent toje patirtyje, kurią sukaupė LFS nariai ir kurią kvaila būtų prarasti jos nenaudojant būtent dabar. Paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, periodikos ir metodologinių leidinių aktyvus leidimas, susitikimai su autoriais, visa tai tik nedidelė dalis plataus galimybių rato, leisiančio ne vien dalintis informacija, bet ir stiprinti tiek menines tradicijas, tiek bendruomeninius ryšius.

 

Mano įsitikinimu, ateinantys ir dar besiformuojantys būsimieji fotomenininkai neturėtų prarasti to unikalumo, taip būdingo Lietuvos fotografijos istorijai bei raidai. Būtent savo šaknų išmanymas, tradicijų suvokimas ir yra tai, kas turėtų leisti suvokti ateinančiai kartai, ar jie nori tas tradicijas tęsti, papildant jas savitu, jaunatvišku indėliu, ar, sąmoningai jų atsisakę, kurti naujas gaires, naująją istoriją. Fotografijos pažinimas, jos sklaida bei populiarinimas ypač tarp jaunimo neturėtų būti vien akademistinis deklaratyvumas. Dabar, kai ypač naujosios kartos meninė fotografija nepagrįstai veikiama abejotinos raiškos priemonių, turinčių mažai ką bendro su lietuviškosios meninės fotografijos individualumu bei puoselėjimu, tampa nepaprastai svarbu suvokti savo šaknis ir susiprasti, apie ką mes ir kur einame. Projektai ir erdvė jauniems turi egzistuoti neabejotinai, tačiau, mano nuomone, tik tvirtas kartų dialogas būsimai kartai perduos tą neįkainojamą patirtį. Vystant LFS veiklą be galo svarbus ir pačios sąjungos meninis identitetas, ne vien jo išsaugojimas, tačiau ir įtvirtinimas, idėjų plėtojimas. Meninės fotografijos Lietuvoje radimąsi, jos formavimąsi ir tai, kokį darbą per trumpą laiką sunkiu laikotarpiu padarė Lietuvos fotomenininkai, laikau visiškai unikaliu, taip pat ir istorine prasme, reiškiniu. Pažįstu ir pripažįstu tiek meninės Lietuvos fotografijos ypatumus, tiek spaudos fotografijos subtilybes, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad šias dvi fotografijos kalbas laikau tapačiomis. Kiekvienai jų yra vieta būti, tuo pat metu turint skirtingus uždavinius bei siekius. 

 

Savo programoje vienu svarbiausių tikslų laikau būtent fotografijos, kaip tikrąją meninę tradiciją nešančio meno, puoselėjimą, kuris, sėkmingai derinamas su aktyviu dalyvavimu kultūros politikoje bei vis stiprėjančia leidybine baze, įtvirtins LFS, kaip stiprios, kultūros gyvenimui svarbios bendruomenės, pozicijas.

 

Kalba netaisyta.

 

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.13 (842), 2009-04-03

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

KGWisOIjzByVLA, 2012-01-08 14:42

Hey, that's the garetest! So with ll this brain power AWHFY?

toto, 2009-04-08 10:51

Klaikiai mėgėjiškos pretendentų į Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkus fotografijos. Norisi apsiverkt.

vaikai, 2009-04-05 13:00

butinai atsidarykit visa galerija - visi nuotraukuose TOKIE tyri ir TAIP mylintis Lietuvos fotografija, kad net .....

xczk, 2009-04-03 23:25

Idomus zmones pretendoja i posta. 2 ofiso pacukai ir 2 kooperatoriai. Bet kooperatoriai vis tiek siek tiek zmoneskesni atrodo.

Egle Nedeltuvaite, 2009-04-03 15:56

Manyciau, kad Paukstys zmogiska siluma gali skleisti ir nebudamas LFS pirmininku.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti