Džojos Barysaitės nuotrauka
Prieš šimtą metų, kai Gedos gyveno Justiniškėse, savaitgaliais eidavome pasivaikščioti su šuneliu Mikučiu prie Bukčių dvaro. Ypač smagu būdavo žiemą. Šerkšnas, baltas garas iš burnų, užšalę tvenkiniai, ir žiūrėk, koks nors vietinis žvejukas, įsitaisęs ant ledo, gaudo žiemine dygles, kuojukes, pūgžlius ir paskutinį tvenkinio ešeriuką. Visai kaip iš Bruegelio paveikslų. Einam pro kapinaičių mūrinę tvorą, apšniaukštą, užverstą „blėkiniais"...
| 
Skaityti visus 
Rašyti
