Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500
Balandžio 12 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks parodos „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymo iškilmės. Vienas iš reikšmingiausių parodos eksponatų – Prahoje 1517–1520 m. atskiromis knygomis Pranciškaus Skorinos išleista Rusėniškoji Biblija – bus atvežta iš Vokietijos, iš Aukštutinės Lužicos krašte esančio Gerlico miesto. Rusėniškoji Biblija LMA Vrublevskių bibliotekoje bus rodoma savaitę. Atidarymo iškilmės metu retą leidinį pristatys Aukštutinės Lužicos mokslinės bibliotekos direktorius Matthias Wenzelis. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Parodoje taip pat bus eksponuojami leidiniai, dokumentai ir skaitmeniniai jų vaizdai, pasakojantys apie Skoriną, jo gyvenimą, darbus bei aplinką ir saugomi įvairiose Lietuvos, Baltarusijos, Čekijos, Vokietijos bei kitų kraštų atminties institucijose. Paroda veiks iki gegužės 30 d.
Rusėniškąją Bibliją Skorina Prahoje leido atskiromis knygomis. Neįrišti egzemplioriai keliavo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ir čia plito tarp rusėnų. Dalis knygų liko Čekijoje, dalis pasiekė Vokietiją, Lenkiją, Maskvos valstybę ir kitus kraštus, kuriuose gyveno slavų ir kuriuose tų knygų reikėjo jų liturgijai, taip pat edukacijai bei Šventraščio studijoms. Įvairiose Europos bibliotekose yra išlikę pavienių Rusėniškosios Biblijos knygų (pavyzdžiui, viena iš jų – Skaičių knyga – saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje). Gerlico egzempliorius unikalus tuo, kad čia į vieną knygą įrištos veik visos Prahoje Skorinos išleistos Šventraščio dalys. Tokio konvoliuto kitos pasaulio bibliotekos neturi.
1517–1520 m. Prahoje pasirodžiusi Rusėniškoji Biblija Šventraščio vertimų bei jų leidimų istorijoje užima labai garbingą vietą. Ji yra pirmoji, ankstyviausioji Senojo Testamento bažnytine slavų kalba publikacija, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų. Kadangi paskiras ST knygas Skorina palydėjo šnekamąja rusėnų kalba rašytomis pratarmėmis, į šią garbingą eilę ketvirtuoju numeriu galime įrašyti ir jo Rusėniškąją Bibliją. Tekstai iki šiol žavi humanistinėmis, etinėmis ir edukacinėmis leidėjo aspiracijomis. Rusėniškoji Biblija yra reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Čekijos knygos meno paminklas.
1522-aisiais Skorina jau Vilniuje išleido Mažąją kelionių knygelę, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, pradėjo spausdinto žodžio LDK istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai charakterizuojančių tiek jo – Renesanso žmogaus, tiek jo tėvynės – įvairiakalbės, įvairiatautės senosios Lietuvos, pasiruošimą kultūros inovacijoms. Minėti leidiniai šiandien mums parodo tuos kelius bei tas erdves, kuriomis kultūros naujovės pasiekė ir Skoriną, jo aplinką, ir jo tėvynę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją.
