Pamirštoji Vilniaus topografija

Spalio 20 d. 17 val. Lietuvos nacionalinis muziejus pradeda naują tradicinių ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą „Vilniaus miestas ir miestiečiai“, kuris prasidės archeologo dr. Kęstučio Katalyno paskaita „Pamirštoji Vilniaus topografija“. Paskaitoje bus bandoma apžvelgti Vilniaus topografijos kitimą nuo Vilniaus įsikūrimo iki XIX a. pabaigos. Vakarai vyksta muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3. Visa 2016 m. spalio – 2017 m. kovo programa skelbiama internete adresu www.lnm.lt.

            Vilnius įsikūręs giliame taurės pavidalo slėnyje, suformuotame dviejų paskutinių ledynų. Jo raidai ir topografijai didžiulę reikšmę turėjo tirpstančio ledyno vandenų išgraužtas itin raižytas reljefas su keteromis, griovomis, gausiais upeliais, šaltiniais ir užpelkėjimais. Bėgant laikui žmonės sąmoningai tobulino gyvenimo sąlygas: lygino aukštumas, nusausindavo pernelyg šlapias vietas, iškasdavo naujus vandens telkinius, nepalankiose gyvenimui vietose įrengdavo sodus ir daržus, keitė pradinį gatvių tinklą, užstatytų plotų konfigūraciją. Galiausiai sostinė, palyginus su ankstyvuoju Vilniumi, tapo sunkiai atpažįstama.