Iš Švedijos – džiugūs įspūdžiai ir užmegzti kontaktai

Įkvepiančiai 2017 m. prasidėjo koncerinei įstaigai valstybiniam chorui „Vilnius“. Sausio 5–6 d. kolektyvo vyrų grupė dalyvavo Gioacchino Rossini operos „Pelenė“ („La Cenerentola“) koncertinio atlikimo premjeroje Švedijoje, Smolando mieste. Šis projektas buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su Švedijos Jonšiopingo „Sinfonietta“, minint 200 metų kūrinio sukaktį. Tarptautinis projektas sujungė skirtingų šalių profesionalius atlikėjus ir Malmės aukštosios muzikos mokyklos dainavimo specialybės studentus, kuriems buvo skirti antraplaniai vaidmenys. Sparčiai kylanti žvaigždė Gaia Petrone (mecosopranas, Italija) įkūnijo Angeliną-Pelenę, princą Ramiresą dainavo tenoras Leonardo Ferrando (Urugvajus), o artistiškam bosui-baritonui Yuri Kissinui (Izraelis, Prancūzija) patikėtas barono Dono Magnifiko vaidmuo.

Choro „Vilnius“ ryšys su šio projekto organizatoriais užsimezgė per dirigentą Robertą Šerveniką: jis su Jonšiopingo „Sinfonietta“ pažįstamas jau seniai, ne kartą jiems dirigavęs. R. Šervenikas ir pasiūlė choro „Vilnius“ vyrų grupei dalyvauti „Pelenėje“, operos dirigentui Christianui von Gehrenui kurį laiką neradus tinkamo kolektyvo. Pats danų dirigentas, šiuo metu reziduojantis Vokietijoje, teigė norėjęs, jog atliekant Rossini operą dalyvautų atlikėjų ir iš Baltijos šalių. Pasirinkimu maestro liko ypač patenkintas, jis džiaugėsi choro „Vilnius“ dainininkų profesionalumu ir gebėjimu puikiai dainuoti itališkai. „Puikius balsus ir dainavimo tradicijas jūs, lietuviai, turbūt gaunate su motinos pienu“, – juokavo dirigentas. Jis dėkojo choro „Vilnius“ vyriausiajam dirigentui Artūrui Dambrauskui už puikiai parengtą chorą, dalijosi mintimis apie galbūt netolimoje ateityje vyksiančius bendrus projektus.

Kupinas gražių įspūdžių iš šios koncertinės kelionės grįžo ir pats A. Dambrauskas. Jo nuomone, tai buvo puikiai organizuotas projektas, iš kurio kolektyvas parsivežė vertingą patirtį ir šiltą kontaktą, leisiantį tęsti bendradarbiavimą. Dirigentas nestokojo minčių ir apie patį operos atlikimą. „Likau sužavėtas orkestru, nepaprastai dainavo Pelenę įkūnijusi solistė Gaia Petrone. Labai džiaugiuosi, kad mūsų choro vyrai taip pat padainavo puikiai. Kiek silpniau atrodė kartu pasirodę dainavimo specialybės studentai – nors ir labai stengėsi, jų atlikimas neįtikino“, – pasakojo dirigentas.

Rossini „Pelenė“ – ypatingo atlikėjų meistriškumo reikalaujantis kūrinys. Pirmą kartą parodyta 1817 m. Romoje, parašyta vos per tris savaites, ši opera yra aukštai vertinama už turiningus ansamblius, įsimintinas melodijas ir ryškius charakterius. Dirigento A. Dambrausko teigimu, šis kūrinys reikalauja ne tik solistų, bet ir choro dainininkų virtuoziškumo, todėl kokybiškai sudainuoti „Pelenės“ partijas gali tik aukščiausio lygio profesionalai.

Ypatingą įspūdį choro atlikėjams paliko pagrindinė Smolando miesto kultūrinės traukos vieta – 2011 m. duris atvėręs naujas ir modernus daugiafunkcis kultūros centras „Kulturhuset Spira“. Čia reziduoja Smolando muzikos teatras, dramos studija, šokio teatras, vaikų ir jaunimo edukacinis skyrius, Jonšiopingo „Sinfonietta“. Centre įrengtos net dvi puikios akustikos koncertų salės – 400 ir 800 vietų. Pasak teatro Muzikos skyriaus vadovės Gabriellos Bergman, per metus čia surengiama daugiau kaip šimtas skirtingų koncertų, spektaklių, edukacinių programų, šokio performansų. Visada sėkmės sulaukia bendri projektai, koks buvo Rossini operos „Pelenė“ atlikimas. „Apie tokį centrą čia, Lietuvoje, turbūt galime tik pasvajoti. Visa jo infrastruktūra – aukščiausios kokybės. Du vakarus „Pelenė“ sugebėjo pritraukti po beveik 800 žiūrovų – mieste, kuriame iš viso gyvena 75 tūkst. gyventojų. Taigi, likome labai patenkinti vietinės publikos susidomėjimu“, – džiaugėsi A. Dambrauskas. „Manykime, kad tai gražaus kūrybinio bendradarbiavimo pradžia“, – atsisveikindama su choro „Vilnius“ dainininkais sakė Gabriella Bergman. Šiltų žodžių svečiams iš Lietuvos negailėjo ir „Pelenės“ atlikime dainavę solistai bei Jonšiopingo orkestro muzikantai, prodiuserė Elin Enarsson. „Dėl konkrečių projektų dar nesutarėme – galbūt dar teks kartu atlikti Mozartą, gal ir vėl Rossini, gal dar kitokią muziką. Tačiau šio projekto iniciatoriai yra pasirengę ir toliau su mumis dirbti, dėl ko labai džiaugiamės“, – pasakojo choro „Vilnius“ dirigentas A. Dambrauskas.