7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

In memoriam Eugenijus Ignatonis

(1935–2013)

Laimutė Ligeikaitė
Nr. 6 (1020), 2013-02-08
Kronika
Eugenijus Ignatonis
Eugenijus Ignatonis

2013 m. vasario 7 d. mirė pianistas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras,  profesorius Eugenijus Ignatonis (1935–2013). Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesorius Eugenijus Ignatonis dėstė nuo 1958-ųjų. Buvo Pedagogikos katedros vedėjas (1974–1986), Fortepijono ir muzikologijos fakulteto dekanas (1989 –1994), ilgametis mokslo ir meno prorektorius (1994 – 2005), dėstė metodikos disciplinas, vadovavo moksliniams darbams.

 

Yra parašęs ir išleidęs knygų Lietuvos ir pasaulio fortepijoninės muzikos temomis („XX amžiaus pianistai“, „Pianisto studijų įvadas“, „Variacijos fortepijonų dueto tema (Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai)“, straipsnių rinkinį „Alma  Mater ir pianistai“, domėjosi Aleksandro Skriabino fenomenu, koncertuose skambino jo kūrinius, netgi skaitė paskaitą „A. Skriabinas ir lietuvių fortepijono menas“ Maskvos A. Skriabino  muziejuje. Iki paskutinės dienos profesorius rašė straipsnius, recenzijas, domėjosi įvairių sričių (ypač teatro) meniniu gyvenimu, buvo įvykių sūkuryje. Mėgo pedagoginį darbą, kasdien mynė taką į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (beje, skaitė paskaitas ir kituose universitetuose), susitiko su kolegomis, studentais, jaunatviškai bendravo ir be paliovos tobulinosi bei domėjosi visomis naujovėmis. Kaip yra pats sakęs, „mokausi (bent jau stengiuosi mokytis) iš visų – ypač iš jaunimo. Kiekvienas mokinys buvo ir yra mano mokytojas. Ypač didėjant metų atstumui, artėja abipusio supratimo galimybė.“

 

Tikras dvasios aristokratas Eugenijus Ignatonis įkūnijo vieną svarbiausių nykstančių vertybių – pagarbą ir atmintį. Būtent jis aplankydavo visus besitraukiančius iš aktyvaus gyvenimo, skatino kūrybinę viltį. Tai jis nuolat paryškindavo jau nykstančius išėjusiųjų kontūrus, primindamas jų darbus, gyvenimo akimirkas, kūrybą. Pagaliau tai jis visuomet buvo meninių įvykių sūkuryje, susibūrimų ar iškilmių siela, žeriantis komplimentus, pripildantis taures ir dalijantis šypsenas. Niekados nematėme jo nervingo ar nespėjančio. Priešingai – visuomet punktualus ir elegantiškai atsipalaidavęs, neskubriai besileidžiantis nuo Taurakalnio ir žingsniuojantis Gedimino prospektu link Muzikos ir teatro akademijos... Teišlieka toks visų atmintyje.

 

Eugenijus Ignatonis
Eugenijus Ignatonis