7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Agentas Kuperis į kavą žiūri rimtai

Markas Frostas apie „Tvin Pyksą“

Nr. 21 (1215), 2017-05-26
Kinas
Mark Frost
Mark Frost

Amerikiečių rašytojas, scenaristas, režisierius ir prodiuseris Markas Frostas (g. 1953) geriausiai žinomas kaip Davido Lyncho serialo „Tvin Pyksas“ scenaristas. Kartu su Lynchu jie kūrė ir serialo tęsinį, o pernai Frostas išleido knygą „Slaptoji Tvin Pykso istorija“. Iškart po pirmų serijų premjeros šių metų Kanuose aštuoniolika naujojo serialo dalių žiūri ir kai kurie mūsų kaimynai. Kada ir kas rodys serialą Lietuvoje, kol kas nepavyko išsiaiškinti – miglotai kalbama apie ketinimus pasirašyti sutartį. Laukdami konkretesnių žinių, pateikiame Frosto pokalbio su serialų žinovu bei tyrinėtoju Jegoru Moskvitinu fragmentus. Pokalbį išspausdino Rygoje įsikūręs portalas www.meduza.io.

 

Iš pradžių nerimtas klausimas. Jūsų „Slaptojoje Tvin Pykso istorijoje“ kiekvienas veikėjas turi įvardyti mėgstamiausią savo knygą. Šerifo sekretorei Liusi tai Stepheno Kingo „Dvikova“, šerifo padėjėjui Houkui – Hunterio Thompsono kūriniai. O kokias knygas įvardytų Jūsų piktadariai – Bobas ir buvęs FTB agentas Vindomas Erlas?

Na, šiedu nebuvo „Bookhouse Boys“ (slaptas Tvin Pykso apsaugos nuo nelabųjų jėgų ir kartu knygų mylėtojų ordinas, – red. past.) nariai, o be to, Bobas – tai nemateriali dvasia, tad abejoju, ar jis daug skaitė. Bet apie Vindomą Erlą – geras klausimas. Niekad nesusimąsčiau, kokia būtų jo mėgstamiausia knyga. Sakyčiau, tai turėtų būti kažkas pakankamai sunkaus, juk jis savaip išskirtinis, nors ir beprotis. Manau, kad Roberto Harriso „Avinėlių tylėjimas“, juk knyga pasirodo tuo pačiu laiku, 1988-aisiais.

 

Antrasis sezonas baigėsi Loros Palmer pažadu pasimatyti po dvidešimt penkerių metų. Nejaugi jau tada viską suplanavote? Kas parašė tas eilutes – Jūs ar Davidas?

Regis, tai sugalvojo Davidas. Kai po daugelio metų pradėjome svarstyti tęsinio idėją, pasižiūrėjome paskutinę seriją ir išgirdome frazę, kurią buvome visiškai pamiršę. Pasijutome lyg būtume save užprogramavę dar tada. Nustebome ir pagalvojome: „Gerai, turime labai įdomų būdą grįžti į šią istoriją.“ Kažkuriuo momentu abu aiškiai supratome, kad tiesiog reikia imtis darbo.

 

Tačiau televizijos serialai per tą laiką pasikeitė, dabar jų dramaturgija visai kitokia. Ar turėjote galvoje šiuolaikines tendencijas, ar sąmoningai ėjote prieš madą?

Mes į šią padėtį žiūrime kitaip. Tiesiog nusprendėme pradėti ten, kur anąkart baigėme. Žinoma, pasikeitė istorijų pasakojimo būdas, bet tam, ką mes darome, jis ir neturi likti ankstesnis. Supratome, kad reikės pakelti kartelę. Tačiau mažiausiai norėjome grįžti atgal ir daryti tą patį, ką ir pirmaisiais sezonais. Geriau sugalvoti kažką kita, bet taip pat novatorišką. Jei viską padarėme teisingai, taip ir bus. Tiesiog reikia pasitikėti procesu.

 

Šiuolaikiniai serialai, tarkime, „Kortų namelis“, labai ciniški ir psichologiškai tikslūs. „Tvin Pyksas“ žavi naivumu, romantiškumu. Ar nebijote, kad dabartinė auditorija nebesupras jūsų požiūrio?

Nesu linkęs nerimauti, manau, Davidas taip pat. Paprasčiausiai darai savo darbą, o bus kas bus. Tačiau mes neabejojome savo sprendimu. Jautėme, kad mūsų istorija turi milžinišką traukos galią ir ją galima rutulioti toliau.

 

Naujasis „Tvin Pyksas“ egzistuoja visai kitokioje tikrovėje, kur, pavyzdžiui, visi turi išmaniuosius telefonus. Net viską filmavote skaitmenine kamera.

Aišku, kad reikia suprasti pasaulį, apie kurį rašai. Technologijomis užsiima Davidas – jis režisierius ir viską puikiai išmano, pradėjo dirbti su skaitmenine kamera dar filmuodamas „Vidinę imperiją“. Filmavimo grupė puikiai su viskuo tvarkosi. Esmė juk ne laikmena, o kaip papasakoti istoriją apie žmones, kuri įtikintų kitus. Tikslas nesikeičia.

 

Jei naujojo sezono veiksmas vyksta ne tik Tvin Pykse, bet ir kituose miestuose, ar yra šansų sužinoti, kas herojams atsitiko per visus tuos metus? Kiek aštuoniolikoje serijų bus sugrįžimų į praeitį?

Deja, negaliu atsakinėti į klausimus apie trečiojo sezono siužetą. Norime, kad kiekvienas žiūrovas viską pamatytų pats, todėl laikome liežuvį už dantų.

 

Na, vertėjo pabandyti. Levas Tolstojus yra rašęs dienoraščiuose, kad jam gaila kiekvieno, bandančio jį mėgdžioti. Ką jaučiate, kai koks nors televizijos kanalas rodo dar vieną „Tvin Pykso žmogžudį“?

Yra garsus vieno seno 6-ojo dešimtmečio aktoriaus posakis. Jis pasakė, kad imitacija – pati nuoširdžiausia televizijos forma. Man regis, tai tiesiog industrijos funkcionavimo būdas: jei kas nors „suveikia rinkoje“ ir tai dar yra novatoriška, būtinai atsiras žmonių, kurie pabandys viską nukopijuoti ir praturtėti, kasdami toje pačioje vietoje.

Tačiau iš tikrųjų reikia ypatingo laiko, vietos ir į projektą įtrauktų žmonių talento derinio, kad pavyktų. Todėl kopijavimas nėra būdas sukurti kažką nauja, nors procese, žinoma, galima užsidirbti. Vis dėlto tikri kūrėjai taip nesielgia.

 

Kokie serialai Jums patiko paskutiniais metais?

Išskirčiau „Fargo“ ir dar „Geriau skambinkite Solui“ („Better call Saull“) – tai tikrai išskirtinis serialas. Mane sudomino Neilo Gaimano knygos „Amerikietiški dievai“ („American Gods“) ekranizacija. Nežinau, ar matėte, bet man ji pasirodė neįtikėtinai įdomi. Iš komedijų atrodo juokingas „Silikono slėnis“ („Silicon Valley“). Štai ir viskas, ką dabar žiūriu.

 

Nepaminėjote nė vieno „Netflix“ serialo. Galėjote kurti serialą šioje platformoje, bet atsisakėte, nes nenorėjote, kad naująjį „Tvin Pyksą“ būtų galima pasižiūrėti vienu ypu.

Yra dvi priežastys. Kaip žinote, „Tvin Pykso“ originalas kelerius metus buvo „Netflix“, jam tai visai gera vieta. Tačiau mes pagalvojome, kad peržiūros praėjus dvidešimt penkeriems metams... Tada žiūrovams didelis malonumas buvo žiūrėti po vieną seriją kas savaitę, paskui ją aptarinėti, apie ją rašyti, žiūrėti kitą visiems kartu – tai darė kiekvienos serijos pasirodymą ypatingu reiškiniu. Iš dalies tai ir padėjo serialui tapti fenomenu.

Instinktas liepė mums padaryti viską, kad atkurtume šitą pojūtį. Nenorėjome tiesiog visko įdėti iškart, norėjome rodyti palaipsniui ir žiūrėti, ar žiūrovams tai darys panašų įspūdį. Mūsų pasirinkimą nulėmė būtent tai. Nesu nusiteikęs prieš „Netflix“ ir serialų žiūrėjimą vienu ypu  – ir pats kartais taip elgiuosi. Bet dabar mums atrodo, kad pradėti žiūrėti naują sezoną geriau tokiu pat būdu, kaip tai buvo daroma prieš dvidešimt septynerius metus.

 

Ar kada nors svarstėte, kaip „Tvin Pyksą“ suvokė 1990–1991 metų žiūrovai ir kaip suvokia jaunimas, pamatęs serialą visai neseniai?

Tai įdomus klausimas, bet atsakymas į jį mūsų dar tik laukia. Kol kas pastebime, kad jaunesnioji auditorija reaguoja taip pat, kaip ir pirmieji žiūrovai. Kai kartojome pirmuosius sezonus, žiūrovai buvo kupini tokio pat entuziazmo, kaip ir ankstesnieji. Tikiuosi, kad naujasis sezonas sužadins tokius pat jausmus.

„Tvin Pyksas“ įvykdė tai, ką ir buvome sumanę, – jis išlaikė laiko išbandymą. Galiausiai juk būtent tai kiekvieno darbo vertinimo kriterijus. Didžiuojuosi, kad „Tvin Pyksas“ įveikė šį testą. Apskritai didžiuojuosi šio filmo vientisumu.

 

Daug prirašyta apie tai, kaip „Tvin Pyksą“ paveikė Davido Lyncho biografija – jo vaikystė, tėvo profesija, ankstyva paties Lyncho tėvystė, susižavėjimas Rytų praktikomis. Ar yra asmeninių Jūsų istorijų, tapusių serialo dalimi?

Sunku būtų išskirti atskirus momentus. Nors galiu patvirtinti, kad Loros Palmer istorija, bent jau iš dalies, paimta iš mano jaunystės. Ji remiasi tikru įvykiu, nutikusiu netoli tos vietos, kur užaugau – į Šiaurę nuo Niujorko, Somerso miestelyje. Žinoma, keliskart mano biografija suvaidino vaidmenį, bet taip galima pasakyti apie kiekvieną kūrybinį darbą, juk rašai panaudodamas visas sukauptas žinias.

 

Štai ir atėjome iki Loros Palmer. Lynchas dažnai sakydavo, kad jei ne ABC valia, jis būtų atidėjęs žudiko atskleidimą kiek įmanoma toliau, ar net visai nebūtų to daręs. Ar Jūs ką nors keistumėte ankstesniuose sezonuose?

Nekeisčiau nieko iš to, ką parašėme. Man regis, mūsų istorija būtent tokiu pavidalu, kaip buvo parašyta ir sudėliota, žiūrovams vis dar skamba labai įtikinamai. Bet kartais man taip pat įdomu, kas būtų, jei nebūtume taip anksti atsakę į klausimą, kas nužudė Lorą Palmer? Kaip tai būtų paveikę siužetą?

 

Užtat masinėje kultūroje daugybė parodijinių versijų, kas nužudė Lorą Palmer. Kurios Jus prajuokino labiausiai?

Versija, kurią parodė „Simpsonai“, buvo labai juokinga. Žinote, kai sukuri kažką, kas turi panašų poveikį populiariajai kultūrai, reakcija dažniausiai būna nutolusi nuo darbo momento. Kai kuri serialą, tai labai kruopštus darbas, vykstantis čia ir dabar. Žmonių reakcija į jį, jo detales bus jau vėliau, tu to negali niekaip paveikti. Mus labai nustebino reakcija į „Tvin Pyksą“. Man patinka visos parodijos.

 

Tada dar klausimas apie „mylimiausią vaiką“. Kurį „Tvin Pykso“ personažą kurti buvo įdomiausia?

Personažas, kuriam buvo skirta daugiau mūsų laiko ir dėmesio, – tai agentas Kuperis. Jis mūsų pagrindinis veikėjas, į jį abu sudėjome viską. Turiu savo numylėtinius, bet nenoriu apie tai kalbėti, kad kiti personažai arba, dar blogiau, – aktoriai, nepagalvotų, kad jais mažiau rūpinuosi.

 

Jei aktorius Frankas Silva, kuris suvaidino Bobą, vis dar būtų gyvas, ar sugalvotumėt jam atskirą siužeto liniją?

Per tuos metus praradome daug aktorių. Jei kuris nors iš jų vis dar būtų su mumis, suprantama, įtrauktume jį į naująjį sezoną. Bet mums teko apverkti ir žmones, ir personažus. Gaila, kad vykstame į naują kelionę be jų.

 

Iki „Tvin Pyksas“ buvo pradėtas, Jūs su Lynchu ilgai varstėte televizijų duris, siūlėte įvairias idėjas. Buvo istorija apie FTB agentą, ieškantį dingusio Lemurijos žemyno... Ar prisimenate šias idėjas? Gal atėjo laikas kurti naują serialą?

Tai buvo žavi idėja, bet mes taip ir nebaigėme jos rutulioti. Jei teisingai pamenu, tai buvo ne serialo, o filmo idėja. Man itin patinka (žinau, kad Davidui taip pat) vienas scenarijus, kurį parašėme prieš kelerius metus. Jis vadinasi „One Saliva Bubble“. Istorija rutuliojasi Niutonvilio miestelyje, kur diegiamas slaptas valdžios planas, o keli miestiečiai priversti apsikeisti tapatybėmis. Iš visko, ką sukūrėme kartu, norėčiau pamatyti ekrane būtent tai, nes rašydami scenarijų labai smaginomės.

 

Paskutinis klausimas serialo gerbėjų. Ar įmanoma, kad agentas Kuperis niekd nieko nesuprato apie gerą kavą?

Ne, jis puikiai nusimano apie kavą. Jo skonis susiformavo per daugelį kelyje praleistų metų. Tad neabejokite: jis labai rimtai žiūri į kavą.

 

Parengė K. R.

Mark Frost
Mark Frost