7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

„Kino pavasario” temų apžvalga

Miglė Munderzbakaitė
Nr. 16 (1210), 2017-04-21
Kinas
Filmas „Frankas Zappa apie save"
Filmas „Frankas Zappa apie save"

22-asis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ per keletą savaičių pasiūlė nemenką kino filmų ir renginių programą. Šis tekstas nepretenduoja atskleisti visų pavasarinio peizažo spalvų ir atspalvių, tad straipsnyje bus aptariama dalis filmų, kurie pasirinkti remiantis objektyviomis ir subjektyviomis jų peržiūrų priežastimis.

Dokumentika

Dokumentinis režisieriaus Thorsteno Schütte‘o „Frankas Zappa apie save” (Eat That Question: Frank Zappa in His Own Words, 2016) filmas sudarytas iš archyvinės medžiagos, atrinktų fragmentų (Zappos interviu, aštrių jam būdingų pasisakymų televizijoje, spaudoje), kurie sukuria muzikanto, kompozitoriaus, novatoriaus  portretą, apimantį ne tik jo asmenybę, muzikos grupę, kūrybinį procesą, gastroles, bet  ir išryškinantį muzikos padėties to meto Amerikoje kontūrus. Šiam filmui praktiškai nereikėjo kitos medžiagos, užteko to, kas buvo užfiksuota, išsamiai kalbėta paties menininko, tačiau sveikintinas režisieriaus gebėjimas medžiagą perteikti kaip vientisą, informatyvų pasakojimą.

Andreas‘o Johnseno kulinarinių filmų kategorijai priskirti „Vabalai“ (Bugs, 2016) – Redzepi eksperimentinio maisto laboratorijos mokslininkų transliuojama esminė žinutė – maisto trūkumo problema gali  būti išspręsta į mūsų racioną įtraukus kirmėles, vabalus. Kaip rodo  įvairiose šalyse atliekama praktika, žmonės gali valgyti beveik viską. Estetiškai patrauklus kai kurių filmo epizodų pateikimas bei charizmatiškas šefų pasakojimas, ko gero, ne vieną, privertė susimąstyti apie tokių patiekalų degustaciją.

Pabėgimai

Fatiho Akino filmo „Bėgam iš Berlyno“ (Wolfgango Herrdorfo kūrinio Tschick adaptacija, 2016) centre – dviejų paauglių pabėgimas vogtu automobiliu, tačiau tai kiek daugiau nei eilinis nuotykių filmas. Šioje juostoje palaipsniui vis prisiliečiama prie kitų reikšmingų temų (aplinkos atstūmimo, homoseksualumo, santykių šeimoje, smurto), kurias gana sėkmingai plėtoja jaunų aktorių –  Tristano Göbelio ir Anando Batbilego – duetas. Pažymėtinas sėkmingas pasakojimo ir pasirinkto garso takelio junginys.

Iš Singapūro kilusios režisierės Kirsten Tan filmas „Dramblys Popajus“ (Pop Aye, 2016), pasakojantis apie nesėkmėse paskendusio architekto Tano ir dramblio kelionę į savo gimtąjį kaimelį, pilną liūdnų ir linksmų, netikėtų ir net absurdiškų  nutikimų, ko gero, pozityviausias ir naiviausias (visiškai teigiama prasme) iš visų festivalyje matytų filmų.

„Laukinių  žmonių medžioklė“ (Hunt for the Wilderpeople, 2016) tai Naujosios Zelandijos režisieriaus Taika‘os Waititi darbas. Šis filmas – komedija, turinti parodijos atspalvį, nukreiptą į tipinius holivudinius nuotykinius filmus. Sudėtingo charakterio berniukas ir medžiotojas pabėga nuo policijos ir vaikų teisių į džiungles. Absurdiškas bėgimas neturi nei aiškaus tikslo, nei finišo taško, tačiau viso filmo metu dėmesys išlaikomas ties aktoriaus Juliano Dennisono įkūnijamo paauglio personažu.

Moterys

Režisieriaus Maysalouno Hamoudo „Tarp mūsų“ (In Between, 2016) – įtraukiantis, iš pirmo žvilgsnio gana komiškas filmas, pasakojantis apie palestinietes, gyvenančias Tel Avive, tačiau tuo pat metu atskleidžiantis ne tik ryškius skirtingų merginų personažus, bet ir tolerancijos trūkumą, įsišaknijusias tradicijas, trukdančius gyventi savo gyvenimą. Svarbi vieta šioje juostoje tenka sudėtingos moters padėties aktualizavimui. Drąsa ir ryžtingumas neretai išreiškiami tik draugų vakarėliuose, o savo poziciją apginti prieš artimuosius joms tampa kur kas sunkiau. Maža detalė – jeigu kas ir gali konkuruoti su žymiajame J. Jarmuscho filme „Kava ir cigaretės“ surūkomų cigarečių kiekiu, tai šio filmo personažas Leila (vaidina Mouna Hawa).

Klebero Mendonça Filho filmas „Vandenis“ (Aquarius, 2016) turėjo pretenzijų atskleisti moters – muzikos kritikės portretą. Filme žavi Klarą įkūnijančios aktorės Sonios Braga vaidyba, įvairiapusiškas, ne visuomet nuspėjamas jos kuriamas personažas, režisieriaus pasirinktas pasakojimo būdas, tačiau didelis dėmesys ne itin svarbioms detalėms filmą paverčia pernelyg ištęstu pasakojimu.

Paauglystė

Filme „Baigiamieji egzaminai“ (Bacalaureat, režisierius Cristian Mungiu, 2016), galima numanyti, buvo siekta atskleisti bent dvi problemas –  tėvo siekį suplanuoti dukters gyvenimą, neleisti jai pačiai priimti sprendimų, ir skirtingų kartų požiūrį į moralę, nelegalius dalykus, sukčiavimą. Vyresniajai kartai  korupcija, „paslaugos“ pažįstamiems – savaime suprantamas dalykas, o jaunesnioji mąsto kitaip. Nors šiai problematikai pretekstu tampa  nusikaltimas ir jo tyrimas, vien to neužtenka. Minėtos problemos visgi iškeliamos į pirmą planą, o toks rimto nusikaltimo išaiškinimo nustelbimas atrodo keistai, nenatūraliai.

Aktoriaus-režisieriaus Ewano McGregoro  filmas „Amerikietiška pastoralė“ (American Pastoral, 2016) – dar viena literatūros kūrinio adaptacija, sukurta scenarijaus autoriaus Johno Romano pagal Philipo Rotho to paties pavadinimo romaną. Psichologinė drama vyksta pokario Amerikos peizaže. Filmo pasakojimo centre – paauglė dukra, savo poelgiais nulemianti tėvų gyvenimą. Tiek romane, tiek filme yra dvi pasakojimo linijos. Pirmoji – Amerikos padėtis pokariu: emigrantų situacija, rasizmas, protestai prieš karą Vietname. Antroji, šeimos santykiai, apimantys problematišką jaunos merginos situaciją, panašų į Carlo Gustavo Jungo įvardintą Elektros kompleksą, asmenybės nesugebėjimą pasipriešinti kitų įtakoms (įsitraukimą į sektas), privedantį prie žiaurių veiksmų bei netikėtai, makabriškai išreiškiamos kaltės suvokimo bei atgailos.

Pabaiga

Xaviero Dolano filmas „Tai tik pasaulio pabaiga“ (It‘s Only the End of the World, 2016) sukurtas pagal autobiografinėmis linijomis pasižyminčią dramaturgo Jeano Luco Lagarce’o pjesę. Šioje Dolano juostoje žavi jausmų ambivalentiškumo perteikimas, gebėjimas nuolatos išlaikyti personažų viduje glūdintį pyktį, nusivylimą ir meilę su ilgesiu tuo pačiu metu; norą nuo visko pabėgti ir nepaleidžiančius praeities sentimentus. Reikia sutikti su daugelio kritikų pastebėjimais, kad filmas itin teatrališkas, o režisierius (sąmoningai ar ne) nepabėgo nuo pjesės diktuojamo ritmo. Filmas intymus, kamerinės atmosferos. Jame žavi kai kurie kompozitoriaus Gabrielio Yaredo sprendimai, taikliai parinkti stambūs planai, dėmesys net smulkiausioms detalėms, ypatingas apšvietimas, kurie kuria įtraukiančią, įtemptą iki pat filmo pabaigos nuotaiką.

Barry‘io Jenkinso „Mėnesiena“ (Moonlight, 2016) jautriai prisiliečia prie svarbių temų, nors, galima sakyti, neturinti jokio veiksmo. Visgi filmas emociškai paveikus dėl nuoseklaus personažo asmenybės atskleidimo. „Mėnesiena“ nėra visiškai nuspėjama, artėjant filmo kulminacijai pradedamas jausti pozityvumas, tačiau pabaigoje atskleidžiamas istorijos pasikartojimas, cikliškumas, kuriantis tragizmą.

Lietuvių trumpametražiai

Lietuvių filmų premjerų programoje buvo pristatyti penki trumpametražiai filmai. Filmas „Atmink, iš molio esi“ (2016) – Elvinos Nevardauskaitės žvilgsnis į laikiškumą, mūsų atliekamų darbų sizifiškumą per senos gamyklos perspektyvą. „Budėjimas“ (2016) – taiklus Karolio Kaupinio atsigręžimas į beviltiškumo būseną, ašaras keliantį absurdišką juoką iš nieko, kai suprantama, bet nenorima pripažinti, kad niekas nebepasikeis. Jame istoriją paveikiai kuria aktoriais Darius Meškauskas ir Donatas Želvys. Kamilės Milašiūtės „Motinos diena“ (2017) akivaizdžiai atskleidžia mūsų dienų socialines problemas ir 13-oje minučių sutalpina idėjos perteikimą ir koncentruotą, aiškų pasakojimą.

Du lietuviškų trumpametražių – animaciniai. „Po mirties, prieš pragarą“ (2017) – Tomo Ramanausko pasakojimas apie nusikaltėliui indėno išpranašautą ateitį: „šlovingą“ bandito karjerą, lyg Boni ir Klaido istorijoje. Vizualiai patrauklus, tam tikrais momentais primenantis vesternų atmosferą, su daugybe atpažįstamų, detalių nuorodų. „Kaukai“ (režisierius Gediminas Šiaulys, 2017) – vienas geriausių pastaruoju metu matytų lietuvių kūrėjų trumpametražių animacinių filmų, ypatingai atskleidžiantis gyvybės ir mirties, pradžios ir pabaigos cikliškumą. Jame mistiškos būtybės magiškai perteikiamos kino animacijos priemonėmis, pasižyminčiomis netikėtais sprendimais.

Filmas „Troškimas, kad pavyktų“ sudėtingai priskirtinas kokiai nors kategorijai, žanrui, ko gero, jį teisingiausia būtų pavadinti režisierės Gerdos Paliušytės eksperimentu. Filmas atrodo kaip pasiblaškymas po naktinį Amsterdamą, kuriamas pasinaudojant filmo pavadinimo dalimi – kažko pritrūko, kad pavyktų... Pritrūko aiškesnės idėjos ar tikslo atskleidimo, pagrindimo, kodėl fiksuojami vaizdai, įdomesnių operatoriaus darbo sprendimų.

Ne visiškai komedijos

Režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Alaino Guiraudie „Vertikali būsena“ (Rester Vertical, 2016) – juosta, pasakojanti apie režisierių-scenaristą, ieškojusį vilkų ir atsidūrusį painioje, absurdiškoje situacijoje. Filme gausu juodojo humoro, sekso ir kitų fiziologinių apraiškų, bandymų šokiruoti stambiais planais ar netikėtais, nelogiškais siužeto vingiais. Tačiau  tik tiek,  filmas niekur neveda. Jungtis tarp realybės ir fantazijos nepasiteisina, „neužkabina“ ir filmo idėja, tikslas taip ir neišgryninamas.

Paolo Genovese filmas „Tobuli melagiai“ (Perfect strangers, 2016) – gal kiek pervertinta komedija, kurios centre rodomas žaidimas, leidžiantis pažinti artimų draugų kompaniją, parodantis mobiliojo telefono galias atskleisti paslaptis, griauti susikurto tobulo gyvenimo iliuziją. Nepaisant paprastos siužeto linijos, reikia pripažinti, aktorių vaidyba ir net penkių scenaristų komandos kurtos istorijos bei dialogai gana sėkmingai gali įtraukti žiūrovą.

Nauji sprendimai

„Raudonas vėžlys“ (The Red Turtle, 2016) – pirmasis režisieriaus Michaelio Dudok de Witto pilnametražis animacinis filmas. Teigiamas sprendimas buvo kurti nebylią animaciją, dialogų vietą užleisti vizualiems sprendimams, išraiškai, kuri kuo puikiausiai pasakoja istoriją, palieka paslaptingumą, erdvę apmąstymams. Tekstu užpildžius tokią, pripažinkime, ne itin originalaus siužeto juostą, ji būtų tapusi viena iš daugelio istorijų apie negyvenamą salą ir į jas atklydusius žmones. Filmo vizuali pusė išties įspūdinga, didingai atskleidžiamos gamtos jėgos ir šalia jų esantis, jas bandantis pažinti žmogus. Realybės ir fantazijos, linksmų ir liūdnų patyrimų sintezė.

Uždarymo filmui puikiai pasirinkta avangardinio meno istoriją iliustruojanti Juliano Roseldfelto video instaliacija „Manifestas“ (Manifesto, 2017). Įsikūnydama į 13-ką skirtingų personažų (žinių vedėją, benamį, mokytoją ir kt.) aktorė Cate Blanchett žiūrovams skaito manifestus. 2015 m. sukurta video instaliacija (vėliau tapusi šiuo filmu) buvo rodoma galerijų erdvėse, skirtinguose ekranuose transliuojant vis kitą personažą ir manifestą. Tai įvairių manifestų, juose iškeltų idėjų koliažas, kvestionuojantis ir dabartinę menininko padėtį visuomenėje. Rosefeldto kūrinys žvelgia į įvairių meninių judėjimų (futuristų, dadaistų, situacionistų, suprematistų, Fluxus atstovų ir kt.) bei pavienių ryškių kūrėjų (Claeso Oldenburgo, Kazimiro Malevichiaus, Solo LeWitto, Jimo Jarmuscho ir kt.) iškeltas idėjas, pasiūlytus manifestus. Jie „įrėminami“ įvairiose erdvėse, situacijose, kontrastuojančiose su išsakomu tekstu, tai priverčia ir nusišypsoti, bet tuo pačiu ir susimąstyti apie sakomas mintis: menui keliamų užduočių ir nurodymų kismą skirtinguose manifestuose, realų jų pritaikomumą, (ne)universalumą.

Filmas „Frankas Zappa apie save"
Filmas „Frankas Zappa apie save"
Filmas „Vabalai"
Filmas „Vabalai"
Filmas „Vandenis"
Filmas „Vandenis"
Filmas „Amerikietiška pastoralė"
Filmas „Amerikietiška pastoralė"
Filmas „Baigiamieji egzaminai"
Filmas „Baigiamieji egzaminai"
Filmas „Tarp mūsų"
Filmas „Tarp mūsų"
Filmas „Mėnesiena"
Filmas „Mėnesiena"
Filmas „Raudonas vėžlys"
Filmas „Raudonas vėžlys"
Filmas „Po mirties, prieš pragarą"
Filmas „Po mirties, prieš pragarą"
Filmas „Kaukai"
Filmas „Kaukai"
Filmas „Motinos diena"
Filmas „Motinos diena"
Filmas „Atmink, iš molio esi"
Filmas „Atmink, iš molio esi"
Filmas „Vertikali būsena"
Filmas „Vertikali būsena"
Filmas „Tobuli melagiai"
Filmas „Tobuli melagiai"