Andrzejaus Wajda filmų retrospektyva: drąsos ir laisvės kinas Vilniuje ir Kaune

Prieš du mėnesius pasaulis atsisveikino su lenkų  kino klasiku Andrzejumi Wajda. Per pusšimtį kūrybos metų Wajda  sulaukė gerbėjų visame pasaulyje, jo filmai turėjo įtakos ne vienai kino režisierių kartai. Wajdos filmais žavėjosi Martinas Scorsese, F.F. Coppola, Andrejus Tarkovskis ir  daugybė kitų. Romanas Polanskis yra pavadinęs  Wajdą drąsos ir laisvės simboliu.

Wajdos filmus ir visą Lenkų kino mokyklos judėjimą įkvėpė audringa Lenkijos istorija. Filmuose analizuojama prieštaringa pokario  Lenkijos dabartis ir  praeitis, kartu gilinamasi ir į vidinį žmogaus pasaulį, jo pasirinkimo dramą.

„Adrzejus Wajda nebijojo paliesti tokių svarbių temų, kaip Varšuvos sukilimas ir jo tragedija, nepakeliami išgyvenimai, patirti komunistų laikais, Katynės košmaras. Jis buvo lenkų kino legenda ir vienas svarbiausių kino kūrėjų pasaulyje. Wajdos filmai universalūs ir suprantami visiems: jie apie gyvenimą, tikras problemas, tikrus iššūkius. Lenkų kinas jau niekada nebus toks pats be Wajdos“, – sako Lenkų instituto direktorius Marcinas Łapczyńskis.

A.Wajdos filmų retrospektyva bus pristatyta gruodžio 7-11 d. sostinės „Skalvijos“ kino centre ir Kauno kino centre „Romuva“. Ji rengiama bendradarbiaujant su Lenkų institutu Vilniuje ir Adomo Mickevičiaus fondu Varšuvoje.

Retrospektyvą sudaro šeši filmai: „Pelenai ir deimantas“ („Popiół i diament“, 1958), „Viskas parduodama“ („Wszystko na sprzedaz“, 1969) „Pažadėtoji žemė“ („Ziemia obiecana“, 1975), „Žmogus iš marmuro“ („Człowiek z marmuru“, 1976), „Panelės iš Vilko“ („Panny z Wilka“, 1979), „Dirigentas“ („Dyrygent“, 1980).

Padėjo pamatus Lenkų kino mokyklai

1926 m. Suvalkuose gimęs būsimas režisierius iš pradžių norėjo sekti tėvo karininko, nužudyto Katynėje,   pėdomis. Jis studijavo Krokuvos dailės akademijoje, vėliau  Lodzės kino mokykloje. Wajda anksti sulaukė pasaulinio pripažinimo, kai 6 –ajame dešimtmetyje ekranuose  pasirodė  vadinamoji Varšuvos trilogija – filmai „Karta“, 1954, „Kanalas“, 1957, „Pelenai ir deimantas“(1959). Kartu su Wojciecho Haso, Jerzy Kawalerowicziaus filmais jie tapo  Lenkų kino mokyklos pagrindu.

Retrospektyvą pradės filmas „Pelenai ir deimantas“. Pagrindinis filmo herojus Maciekas (Zbigniew Cybulski) paskutinę karo dieną turi nužudyti komunistų lyderį, tačiau uoliai „Armia Krajowa“ įsakymus vykdęs vyras staiga suabejoja tokios kovos prasme. Pažintis su barmene Kristina (Ewa Wisniewska)pažadina kitokio gyvenimo viltį.

Wajda yra minėjęs, kad daugelio jo filmų herojų likimas, tarp jų ir Macieko, galėjo tapti jo paties likimu. Tiesiog jam labiau pasisekė: „Tik laimingo atsitiktinumo dėka neatsidūriau jų vietoje. Mano pareiga ir prievolė buvo panaudojant savo talentą ir galimybes parodyti jų gyvenimus“.

Svarbiausia – filmo susitikimas su žiūrovu

Paklaustas, kaip gimė vienas ar kitas jo filmas, A. Wajda sakydavo, kad visi filmai atsirado iš poreikio rasti ryšį su žiūrovu: „Filmas neturi tenkinti tik manęs. Svarbiausia, ar jis susitiko su žiūrovu, ar žiūrovas jo laukė, ar ne“.

Retrospektyvoje bus parodytas vienas asmeniškiausių ir intymiausių A.Wajdos filmų „Viskas parduodama“, dažnai lyginamas su Federico Fellini „8 1/2“. Tai kiek ironiškas pasakojimas apie filmo kūrimą, jame dalyvaujančius žmones, bet kartu ir režisieriuas reakcija į tragišką Cybulskio mirtį.  Vaidmenis sukūrę aktoriai  Andrzejus Lapickis, Elżbieta Czyżewska, Beata Tyszkiewicz, Danielis Olbrychskis  neatsitiktinai vadinami tikraisiais vardais. „Kodėl turėjau keisti jų vardus, kai paprašiau kalbėti savais žodžiais? Jie sakė tai, ką patys norėjo“, –  kalbėjo režisierius. Filme režisierius atidavė pagarbos duoklę  savo dailės studijų draugui - iš Vilniaus kilusiam  dailininkui  Andrzejui  Wróblewskiui (1927-1957).

Kino meistro kūryba sunkiai įsivaizduojama be „Žmogaus iš marmuro“. Vienas svarbiausių Moralinio nerimo krypties  filmų atskleidžia komunistinės valdžios apgavystes ir propagandą. Jo scenarijus parašytas dar 1963 m., tačiau cenzorių „įšaldytas“ ilgiems metams iki 1976-ųjų.  Filme įsimintinai debiutavo viena svarbiausių lenkų kino ir teatro aktorių Krystyna Janda.

Retrospektyvoje pristatomos ir dvi A. Wajdos ekranizacijos. Viena sukurta pagal Jarosławo Iwaszkiewicziaus apsakymą  „Panelės iš Vilko“, kita –  pagal Nobelio premijos laureato Władysławo Reymonto „Pažadėtąją žemę“. Pastaroji juosta, Lodzės kino muziejui atlikus apklausą „12 filmų kino 120-mečiui“, kinotyrininkų pripažinta geriausiu lenkų  filmu.

Paskutinis retrospektyvos filmas – drama „Dirigentas“ apie dramatišką trijų muzikantų likimą. Jauna talentinga smuikininkė Marta ( Krystyna Janda) JAV sutinka pasaulinio garso dirigentą (John Gielgud), kuris nusprendžia grįžti į gimtajį Lenkijos miestelį. Martos vyrą (Andrzej Seweryn) neramina jos susižavėjimas dirigentu.

Filmai bus rodomi originalo kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.