Po Lietuvą keliaus režisieriaus Almanto Grikevičiaus filmų programa

Keturis vakarus, lapkričio 21–24 dienomis, kino teatre „Skalvija“ vyks nemokamos kino peržiūros, skirtos vieno ryškiausių lietuvių kino režisieriaus ir scenaristo Almanto Grikevičiaus (1935–2011) kūrybai. Atveriant renginio organizatoriui VšĮ „Meno avilys“ patikėtą saugoti menininko asmeninį archyvą, žiūrovai kviečiami prisiminti ir iš naujo atrasti A. Grikevičiaus kūrybą bei anuomet režisierius įkvėpusius užsienio filmus. Kino peržiūros „Atsiveriantys „Meno avilio“ archyvai: Almantas Grikevičius“ vėliau keliaus į Panevėžį, Kauną ir Varėną.

„Kiekviename filme turi būti paslaptis. Be jos meno kūrinio tiesiog nėra! (...) Žiūrovas paslaptį turi pajusti. O aš, kaip režisierius, privalau jam tą paslaptį pažadėti“, – taip kiną suvokė A. Grikevičius. Savo karjerą jis pradėjo dokumentiniais filmais. Pirmuosius žingsnius kine ir kūrybinę raidą atskleis kino peržiūras atidaranti išsami trumpametražių filmų programa. Trys pirmieji bei daugelis kitų filmų bus rodomi iš 35 mm kino juostos. Poetinis pasakojimas apie vitražą „Saulės pasakos“ (1964), religinius įsitikinimus apsvarstantis „Tavo rankose“ (1965) ir dirigento Jono Aleksos repeticiją fiksuojantis „Trys taktai“ (1966) – ilgus metus nerodyti kino teatrų salėse. Pirmajame seanse bus ir parodyti „Meno avilio“ naujam gyvenimui prikelti, suskaitmeninti ir restauruoti filmai „Laikas eina per miestą“ (1966) ir „Temperatūra ne pagal Celsijų“ (1973). Trumpametražių filmų programą uždarys archyvinius lemtingos 1991 m. sausio 13 d. nakties kadrus su liudininkų prisiminimais jungiantis televizijai kurtas filmas „Malda už Lietuvą“ (1991). Filmo leitmotyvas – tikėjimo jėga ir dvasios stiprybė: neturėdami pakankamų ginklų, į sovietų armijos agresiją lietuviai atsakyti galėjo tik vienybe ir malda. Šio seanso filmus pristatys kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė, taip pat moderuosianti pokalbį apie Grikevičiaus kūrybą su kino kritike Živile Pipinyte, aktoriumi Juozu Budraičiu ir režisieriumi Audriumi Stoniu.

Per kitas dienas bus parodyti Grikevičiaus filmai „Jausmai“ (kurtas kartu su Algirdu Dausa), „Ave, vita“ ir „Faktas“. Jie rodomi kartu su italo Michelangelo Antonioni, čeko Jaromilo Jirešo ir lenko Jerzy Kawalerowicziaus filmais. Tokia programos koncepcija pasirinkta norint paskatinti gilesnį domėjimąsi režisieriaus kūryba, ieškant menininko įkvėpimo šaltinių bei priartinant šių dienų žiūrovams laiko, kai buvo kuriami Grikevičiaus filmai, kontekstą bei sąsajas su tada Lietuvos kino teatrų lankytojų pamėgtais filmais. Vėlyvieji seansai kvies pasižiūrėti pasaulinio kino klasika tapusius kūrinius: Michelangelo Antonioni filmą „Užtemimas“ („L‘Eclisse“, 1962), nagrinėjantį susvetimėjimo, vienišumo temas; Naujosios čekų kino bangos atstovo Jaromiro Jirešo filmą „Riksmas“ („Křik“, 1964), jautriai stebintį vaiko gimimo belaukiančius vyrą ir žmoną ir poros aplinką; vieno svarbiausių Lenkų kino mokyklos režisieriaus Jerzy Kawalerowicziaus juostą „Naktinis traukinys“ („Pociąg“, 1959), analizuojančią įvairioms socialinės grupėms priklausančių keleivių elgesį sužinojus, kad traukinyje slepiasi žudikas.  

Kino šimtmečio proga (1995) Lietuvos kino kritikų išrinktas geriausiu visų laikų lietuvišku vaidybiniu filmu „Jausmai“ (1968) – pirmasis Grikevičiaus vaidybinis filmas, kurtas kartu su Algirdu Dausa. Latvio rašytojo Egono Livo romano „Velniakaulio dvyniai“ motyvais sukurta juosta atskleidžia nesvarumo būklę, kurioje istorinių lūžių metais atsidūrė lietuvių tauta. „Ave, vita“ (1969) – kitas Grikevičiaus filmas, kuriame jis bando įvertinti istorinę, trauminę lietuvių patirtį, siekį išlikti, trapias žmogiškumo ribas ir praeities vertinimo galimybes. Filmas „Faktas“ skirtas sudeginto Pirčiupių kaimo istorijai. Filme iš skirtingų veikėjų perspektyvos „dokumentuojama“ šios 1944 m. birželio dienos kronika. „Faktas“ – vienintelis lietuvių filmas, 1981 m. parodytas konkursinėje Kanų festivalio programoje ir pelnęs apdovanojimą Jelenai Solovej už geriausią antraplanį vaidmenį. Programos filmus pristatys kino kritikės Neringa Kažukauskaitė, Izolda Keidošiūtė ir Rasa Paukštytė.

Projekto „Atsiveriantys „Meno avilio“ archyvai: Almantas Grikevičius“ remėjai yra Lietuvos kultūros taryba ir Lenkijos kultūros institutas Vilniuje, partneriai – Lietuvos kino centras ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas.