7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Išsiskyrimų veteranas

Pavelas Ruminovas apie filmą „Laisvas kaip paukštis“

Nr. 5 (1157), 2016-02-05
Kinas
„Laisvas kaip paukštis“
„Laisvas kaip paukštis“

Rusų režisierius ir scenaristas Pavelas Ruminovas – vienas originaliausių jaunosios kartos kūrėjų. Prieš ateidamas į didįjį kiną Ruminovas kūrė vaizdo klipus, montavo garsių režisierių filmus. Jo debiutinis trumpo metražo filmas „Deadline“ sulaukė daugybės apdovanojimų. 2007 m. ekranuose pasirodė pilnametražis Ruminovo debiutas – siaubo filmas „Mirusios dukterys“. Po to buvo dar keli filmai, tačiau tikrąjį pripažinimą režisieriui atnešė melodrama „Aš būsiu šalia“, pasakojanti apie vėžiu sergančią moterį, kuri ieško įtėvių savo šešiamečiui sūnui. Iš pradžių sumanytas kaip serialas, filmas pelnė festivalio „Kinotavr“ Didįjį prizą. 2012 m. Ruminovas sukūrė dokumentinį filmą „Tai tiesiog liga“ („Eto prosto bolezn“) apie vėžiu sergančius žmones. Režisierius pats rašo savo filmų scenarijus. Neseniai pasirodęs naujausias Ruminovo filmas „Laisvas kaip paukštis“ („Status: svoboden“) Rusijoje sulaukė teigiamų atsiliepimų ir net buvo pavadintas romantine komedija žmonėms, kurie niekad nemėgo romantinių komedijų. Šį savaitgalį „Laisvas kaip paukštis“ pradedamas rodyti mūsų kino teatruose. Pateikiame žurnale „Snob.“ išspausdinto Antono Sazonovo pokalbio su režisieriumi fragmentus.

 

Ar šis filmas – tai istorija apie Jūsų asmenišką išsiskyrimą?

Mano asmeninę patirtį greit bus galima pamatyti filme „Meilės mašina“ („Mašina liubvi“). Tai lyrinis pornografinis filmas, kur mes su mano mergina vaidiname save. O „Laisvas kaip paukštis“ – tai normalus filmas. Nors jis ir apie išsiskyrimą, iš tikrųjų kūrėme filmą, skirtą pasimatymams. Daug metų labai norėjau kurti romantinę komediją. Bet savaip. Galiausiai labai nusibodau aukščiausioms jėgoms, taigi jos atsiuntė man Sergejų Livnevą, kuris kartu su Danilu Kozlovskiu padarė taip, kad filmas buvo pradėtas kurti. Tačiau, žinoma, mano gyvenime buvo epiškų išsiskyrimų, kurie įkvėpė „Laisvą kaip paukštis“. Būdamas išsiskyrimų veteranu norėjau pažaisti su šia tema. Sukurti rusišką break-up movie. Po filmo apie vėžį buvo ne taip baisu prisiliesti šios siaubingos temos.

 

Kaip filme atsirado Kozlovskis? Ar pasakėte jam, kad teks vaidinti Jus?

Jis juk Cary Granto ir dvylikamečio berniuko mišinys. Nė vienas šios šalies režisierius neras geresnio aktoriaus tokiam vaidmeniui.

 

Papasakokite apie kitus pagrindinių vaidmenų atlikėjus – Lizą Bojarskają ir Vladimirą Selezniovą. Jie visi trys iš Peterburgo ir gerai pažįsta vienas kitą. Ar Jums buvo svarbi ta užkadrinė pažintis?

Taip, žinoma. Tai tikras branduolinis trio – Kozlovskis, Bojarskaja ir Selezniovas. Jie kartu dirba garsiajame Levo Dodino teatre, yra aukštos klasės ir susivaidinę. Liza man yra kaip jauna Michelle Pfeiffer, o Selezniovas kažkuo primena galingus praeities anglų aktorius. Savo dvasia jis lyg šiuolaikinis Jamesas Masonas.

 

Jau spėjau išgirsti, kad Jūsų filme aktoriai vaidina nelabai realistiškai. Bet juk sąlygiškoje komedijoje, tarkime, filme „Džiaze tik merginos“, aktorių vaidyba taip pat gana specifiška.

Jie vaidina taip, kaip reikalauja žanras. Esu Billy Wilderio gerbėjas ir to neslepiu. Bet lyginant su „Džiaze tik merginos“, mūsų filme, žinoma, vaidinama daug buitiškiau. Jūrų arkliukas taip pat atrodo nerealistiškai, jei palyginsime jį su mano katinu. Bet abu – mano gyvenimo dalis. Tiesiog tai toks kinas.

 

Ar rašydamas scenarijų orientavotės į kokius nors žanro pavyzdžius? Jums pavyko ir savo filmą sukurti, ir mirktelėti įvairiems pamėgtiems filmams. Galima prisiminti ir „Enę Hol“, ir tai, ką pastaraisiais metais kuria Juddas Apatow.

Taip, man patinka Apatow. Ir norėčiau toliau judėti šia kryptimi. Jau turiu baigtą romantinės komedijos scenarijų, kuriame mano vidinis Apatow pasirodo visu grožiu. Nežinau, kaip su Woody Allenu. Jis greičiausiai bus „Meilės mašinoje“. Bet aš tiek daug visko žiūrėjau, kad tiesiog rašau ir nebegalvoju apie citatas. Jos juk griauna filmo tėkmę, priverčia „persijungti“ į tai, kad autorius demonstruoja savo protą. Aš pakankamai to pridariau ir pats save nuvarginau. Daug įdomiau ir maloniau yra tiesiog mokytis pasakoti istorijas, ne rodyti protą, o juo pasinaudoti. Mano sūnus turi didžiulę „Lego“ dėžę. Bet jis kasdien nerėkia: „Žiūrėkite, kokių puikių turiu „Lego“ detalių!“ Jis vis ką nors iš to „Lego“ stato. Todėl tiesioginėms citatoms pastačiau filtrą. Jos stabdo istoriją. Žinoma, ten ir taip daugybė visokių motyvų ir įtakų. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, labiausiai filmą „Laisvas kaip paukštis“ paveikė šiuolaikiniai žanriniai Pietų Korėjos filmai. Aš juos žiūriu nuolat. Palyginus su kietu korėjiečių filmu, Džeimsas Bondas atrodo kaip vyriausybės posėdžio transliacija. Mane ištpaikino korėjiečiai, jų fantazija, azartas, įžūlus elgesys su žanro stereotipais.

 

Regis, labiausiai jaudinančios filmo akimirkos – kadrai su Jūsų sūnumi Milošu. Tai prisiminimų ir sapnų scenos, susijusios su pagrindinio veikėjo vaikyste.

Taip, tai ypatingos scenos. Šiek tiek Gondry, Budos ir ypatinga Milošo išmintis. Jo nekaltumas ir tyrumas. Mes specialiai filmavome tokias trumpas, akimirksnio scenas, kad sukurtume jaudinantį efektą. Taip, jose yra magijos. Kažkas pagauta. Ten yra deguonies.

 

Būsimas Jūsų filmas „Dizlaik“ – siaubo filmo pratimas. Pamenu, kai anksčiau apie jį kalbėjomės, užsiminėte apie „aukšto“ ir „žemo“ kino konfliktą. Ar pavyko jį sau išspręsti?

Šis konfliktas savaime išsisprendė, kai man suėjo keturiasdešimt. Kaip ir dalis kitų konfliktų. Padėjo ir Milošas. Kai paklausiau jo, ar verta gaišti laiką siaubo filmui, jis taip į mane pasižiūrėjo, kad susigėdau klausimo. Paskui jis pasakė: „Reikia kurti ne šiaip siaubo filmą, o visą franšizę. Franšizė – tai jėga.“ Man regis, „Dizlaik“ – geras kvailokos, hipiškos franšizės pavadinimas. Ir nors tai kinas apskritai be jokių pretenzijų, man tame yra kažkas šventa – videosalono dvasia. Būtent ten aš įgijau tikro dvasinio pabudimo patirtį Johno Carpenterio filme „Padaras“ („The Thing“). Vietoj Budos buvo Kurtas Russellas. Beje, Milošas sakė, kad jei viskas klostysis gerai, jis pats kurs penktą arba šeštą dalį.

 

Parengė K. R.

„Laisvas kaip paukštis“
„Laisvas kaip paukštis“
„Laisvas kaip paukštis“
„Laisvas kaip paukštis“