Gerų filmų geriems žiūrovams

Atrodo, kad šiuolaikiniame kine visko yra per daug – spalvų, judesio, triukų, žvaigždžių, mirčių, triukšmo, sekso... Bet žurnalo redaktorė Santa Lingevičiūtė autoriams uždavė klausimą, ko tam kinui labiausiai trūksta. Paaiškėjo, kad trūksta daug ko, o pirmiausia – gerų filmų ir gerų žiūrovų.

Naujame „Kine“ tradiciškai rasite prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ anonsą. Šiemet festivalis primins teminį rodymą, mat bus demonstruojami filmai apie šeimą. Programoje jų tikrai daug, tik pasigedau pasakojimų apie homoseksualias šeimas. Neabejoju, kad Prancūzijoje tokių yra, tik, matyt, rengėjai mano, kad lietuvių žiūrovai jiems dar nepasiruošę. Tradicinė „Žiemos ekranų“ retrospektyva šiemet bus skirta literatūros ekranizacijoms. Prancūzams visada pavydžiu jų alkio ir smalsumo knygoms, o retrospektyvoje bus galima susitikti ne tik su literatūros (Heinrich von Kleist, Joseph Conrad, Boris Vian), bet ir su kino (Claude Chabrol, Eric Rohmer, Chantal Akerman) klasikais.

Prancūzų kino temą pratęs Rūtos Birštonaitės plunksnos režisieriaus Jacques’o Audiard’o portretas. Jo filmas „Dypanas“ šiemet apdovanotas Kanų „Auksine palmės šakele“, o straipsnio autorė tvirtina, kad Audiard’o herojai nenori niekam patikti. Birštonaitė mano, kad Audiard’as kuria filmus apie vyrus, ir su ja sunku nesutikti. „Iš arčiau“ pristatoma ir aktorė Monica Bellucci – jos kūrybinį kelią aptaria Izolda Keidošiūtė.

Kito režisieriaus portretą žurnale pateikia Neringa Kažukauskaitė. Šįkart jos kino teritorijos Frankfurte prie Maino herojumi tapo didysis vokiečių režisierius Raineris Werneris Fassbinderis, kurio jubiliejų šiemet minėjo visas pasaulis. Mantė Valiūnaitė ir Aistė Račaitytė prisimena rudenį išėjusią kino kūrėją Chantal Akerman.

Tradiciškai daug vietos „Kine“ skirta festivaliams. Jorė Janavičiūtė aptaria „Scanoramos“ rengiamo „Naujojo Baltijos kino“ konkurso filmus, Mantė Valiūnaitė dalijasi įspūdžiais iš vieno svarbiausių dokumentinio kino festivalio Amsterdame, Aistė Račaitytė rašo apie Londono festivalį. Sprendžiant ir iš jų tekstų, ir iš atsakymų į „Kino“ klausimą, festivaliai vis dažniau virsta tiesiog mugėmis, o filmų meniškumas ir originalumas vis rečiau tampa pagrindiniu atrankos kriterijumi. Lukas Brašiškis Niujorko kino festivalyje pasižiūrėjo naujausią kinų režisieriaus Jia Zhanke filmą „Kalnai gali pasislinkti“ ir užrašė po filmo vykusį pokalbį su kūrėju.

„Kino teatro“ rubrikoje aptariami filmai, kurie jau pasirodė ar dar tik pasirodys kino teatrų repertuare. Auksė Kancerevičiūtė recenzuoja Nanni Moretti filmą „Mano mama“, Agnė Mackevičiūtė – Ridley Scotto „Marsietį“, Ramūnas Pronckus – naują filmą apie Džeimsą Bondą – Samo Mendeso „007 Spectre“ (beje, kadras iš šio filmo puošia ir žurnalo viršelį), Aistė Račaitytė giria debiutanto Pietro Messinos „Laukimą“ (šis Paolo Sorrentino mėgdžiotojas turėtų patikti lietuvių žiūrovams), Monika Gimbutaitė – Maiwenn filmą „Mano karalius“. „Namų kine“ Ramūnas Pronckus nepasigailėjo pasaulio kritikų itin vertinamo George’o Millerio filmo „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“, nei Christopherio Nolano „Tarp žvaigždžių“, Paulio Feigo „Ji – šnipė“, Jameso Wano filmo „Greiti ir įsiutę 7“. Tradiciniame feljetone Živilė Pipinytė bando suprasti, kodėl jos ilgai nepaleidžia „Scanoramoje“ pamatytas Marcino Koszalkos filmas „Raudonasis voras“.

„Lietuvių filmotekoje“ recenzuojami du „Scanoramoje“ pirmą kartą rodyti dokumentiniai filmai: Ieva Toleikytė kruopščiai analizuoja Jokūbo Viliaus Tūro sukurtą teatro ir kino režisieriaus Jono Vaitkaus portretą „Apie Joną“, o Gediminas Kukta – debiutantės Akvilės Gelažiūtės filmą „Deminas: dvi tvirtovės“. Pastarojo filmo herojai taip pat kuria teatrą: jaunas teatro pedagogikos studentas Deminas režisuoja du savo jaunus giminaičius.

Ieva Kotryna Skirmantaitė pabuvojo filmavimo aikštelėje ir pasikalbėjo su filmo „Krizė“ režisieriumi Andriumi Blaževičiumi ir prodiusere Marija Razgute. Regis, galima tikėtis originalaus filmo apie šių dienų Lietuvą. Seniai tokio nemačiau.

Linas Vildžiūnas pristato ilgai lauktą solidų leidinį apie kiną – Annos Mikonis-Railienės ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės studiją „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai“.

Trumpai tariant, bus apie ką paskaityti, o paskaičius ir pasižiūrėti. Ypač jei norėsite išspręsti testą apie kalėdinius filmus. Šių filmų nuotaikos linkiu per visas šventes.

Jūsų –

Jonas Ūbis