Mačiau daug blogų filmų. Mačiau daug blogų užsienietiškų ir lietuviškų filmų. Tačiau paskutiniais metais tik lietuviai sugeba kurti daug blogesnius už visus užsieniečius filmus. Neįtikėtina, bet tiesa. Sugebame daug blogiau.
Mačiau daug nevykusių scenaristų, ir tik retas iš jų sugeba taip nenuosekliai dėlioti filmo pasakojimą iš prieš tai jau šimtus kartų matytų siužetų nuotrupų. Kaip popierines lėles tokie scenaristai stumdo po neskoningus interjerus taip pat ne kartą matytus lėkštus personažus – sukčių verslininką, kvailą jo parankinį, dar kvailesnę verslininko žmoną – kūningą blondinę ir plėšrią jo meilužę, suktą žmonos draugę, dienas leidžiančią kosmetikos kabinete arba prie ežero, Marijų Mikutavičių, korumpuotus policininką, valdininką ir teisėją, alkoholiką rusą automechaniką, perbrendusį mamos sūnelį ir t.t. ir pan. Bet retas scenaristas tiki, kad žmonės gyvena tik tam, kad dulkintųsi ir darytų pinigus.
Mačiau daug prastų režisierių, bet tik vienetai yra tokie anemiški, taip mėgsta filmuoti turtuolių namuose ir viešbutyje prie Galvės ežero, katastrofiškai nemoka pasakoti, nesugeba kurti filmo atmosferos, dirbti su aktoriais ir iš visos sudėtingos kino kalbos gali ištarti tik du garsus: „a“ ir „b“, t.y. būtinai beveik kiekviename kadre susodina (arba suguldo) personažus (ant sofų, lovų, kavinių kėdžių ir fotelių) ir tariamai įtemptą veiksmą „permuša“ visiškai beprasmiškais stambiais planais (pavyzdžiui, lašančio čiaupo). Nežinau, kas dar sugeba taip klaidžioti ir pasiklysti tarp trijų žanrų – papročių komedijos, filmų apie banditus ir romantinės meilės istorijos. Užtat kiekviename kadre reklamuojamas koks nors lietuvių liaudžiai naudingas produktas ar paslauga: mineralinis vanduo, kava, picerija, taksi firma ir t.t.
Mačiau daug netalentingų aktorių, bet tik kai kurie iš jų sugeba paprastą buitišką frazę tarti ilgai ir reikšmingai lyg priešmirtinį Fredros monologą; energingai gestikuliuoti vairuodami mašiną; nuolat isteriškai šaukti ir rėkti, kai tą patį tekstą galima pasakyti pusbalsiu; pabrėžtinai demonstruoti savo krūtis, kojas ir sėdmenis bei tatuiruotes. Mačiau daug pasipūtusių lyg ožiai televizijos žvaigždžių, kurios nemoka vaidinti, bet tik nedaug yra įsitikinusios (įsitikinę), kad juos pamatę žiūrovai iškart taps laimingesni.
Mačiau daug triukšmingų filmų, kurių garso takelis primena nesibaigiančią kakofoniją, bet tik retame visą laiką skamba muzika, pasiskolinta iš LRT ar BTV pageidavimų koncertų.
Mačiau daug silpnų, paliegusių, bejėgių, bespalvių, visiškai nejuokingų ir nejaudinančių filmų, bet dar neteko matyti tokio, atsiprašant, saviveiklinio televizijos klojimo teatro, kuris pasipūtėliškai vadintųsi filmu. Šįvakar pažiūrėjau „Moterys meluoja geriau. Kristina“.
P.S.
Parašiusi tekstą atsidariau elektroninį paštą ir ten radau džiugų kino apžvalgininko Edvino Pukštos laišką. Jis neintymus ir skirtas ne tik man, ir dar – apie tą patį filmą, todėl ir pacituosiu, kad demokratiškai būtų pristatyta ir kita – tautos nuomonė (kalba netaisyta, – red. Past.):
„Labas (istorinis) vakaras!
Šiandien vėl išaušo pirmadienis, perrašantis Nepriklausomos Lietuvos kino industrijos istoriją. Pirmą kartą šiemet trejų dienų savaitgalio bendrosios pajamos viršyjo 1 mln. Lt. Prie šio pasiekimo svariausiai prisidėjo rekordiškai startavusi Alvydo Šlepiko režisuota romantinė komedija MOTERYS MELUOJA GERIAU. KRISTINA. Atsiverskite lapkričio 29 – gruodžio 1 d. kino savaitgalio topą ir įsitikinsite, kad į nacionalinio kino rinką atėjo naujas, ambicingas ir ypač stiprus žaidėjas, kuris į kino teatrus atvedė milžinišką būrį naujų žiūrovų. Pamačiau rezultatus ir visai neabejoju, kad po metų, o galbūt ir anksčiau sulauksime MOTERYS MELUOJA GERIAU tęsinio.
Bet kol kas patyrinėkime, ką per tris premjerines dienas nuveikė KRISTINA. 637104 Lt pajamos ir 42562 žiūrovai skamba fantastiškai ir neįtikėtinai, tačiau tai jau yra oficialiai užfiksuota realybė.
Dar nė vienam filmui nepavyko startuoti surinkus daugiau 600 tūkst. Lt Lietuvos kino rinkoje.
MOTERYS MELUOJA GERIAU. KRISTINA tampa absoliučiai pirmu lyderiu pagal surinktas pajamas per trejų dienų savaitgalį ir rezervuoja sau trečiąją vietą pagal parduotus bilietus, nes lietuviškai dubliuoti animaciniai nuotykiai SIMPSONŲ FILMAS (53714 žiūrovų) ir MADAGASKARAS 2 (45537 žiūrovai) debiutavo gausesnės auditorijos akivaizdoje.
Lietuviškų filmų grupėje MOTERYS MELUOJA GERIAU aplenkė pirmūnus TADAS BLINDA. PRADŽIA (509908 Lt pajamos ir 37945 žiūrovai) ir VALENTINAS VIENAS (438459 Lt pajamos ir 29842 žiūrovai), tad nuo šiol turėsime naujus nacionalinio kino rekordus, kuriuos jau netrukus mėgins šturmuoti Donato Ulvydo naujametinė komedija KAIP PAVOGTI ŽMONĄ ir Emilio Vėlyvio komiškas veiksmo trileris REDIRECTED/UŽ LIETUVĄ!“
P.P.S.
Lieka tik pakelti taurę, pasveikinti visus su istorine lietuvių nacionalinio kino pergale ir laukti naujų rekordų.
