Prasidėjo Tarptautinis Karlovi Varų kino festivalis
Penktadienį jau 48 kartą prasidėjo Tarptautinis Karlovi Varų kino festivalis. Paskutiniais metais jis tapo vienu reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos kino renginių. Festivalyje – trys konkursinės programos: vaidybinių (šio konkurso žiuri šiemet vadovauja Agnieszka Holland), dokumentinių filmų bei „East of the West“, į kurią atrenkami Rytų bei Vidurio Europos jaunųjų kūrėjų filmai. Retrospektyva šiemet pagerbtas amerikiečių režisierius Oliveris Stone’as, bus rodoma kurdų filmų programa. „Krištolinis gaublys“ už kūrybos nuopelnus bus įteiktas kino žvaigždei Johnui Travoltai. Lietuviškų filmų Karlovi Varų programoje šiemet nėra.
Oficialioje konkursinėje programoje šalia filmų iš Prancūzijos, JAV, D. Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Islandijos atsirado vietos ir naujausiems garsių Vidurio Europos režisierių – vengro Jánoso Szászo, čeko Jano Hřebejko, lenkų Joannos Kos-Krauze ir Krzysztofo Krauze’s filmams. Pastarųjų kūrėjų „Papusza“ – biografinis pasakojimas apie čigonų poetę Bronisławą Wajs (1908–1987) – laikomas vienu festivalio favoritų. Prie favoritų priskiriamas ir Izraelio režisieriaus Josepho Madmony filmas „Vieta danguje“ („Makom Be-Gan Eden“). Šio režisieriaus juosta „Restauracija“ 2011-aisiais tapo Karlovi Varų nugalėtoja. Naujame filme taip pat nagrinėjama tėvo ir sūnaus santykių tema. Rusijai konkurse atstovauja Jusupo Razykovo filmas „Gėda“ („Styd“), pasakojantis apie povandeninių laivų jūrininkų žmonas, kurios gyvena karinėje bazėje Šiaurės Rusijoje. Šio filmo išeities tašku tapo povandeninio laivo „Kursk“ tragedija.
„East of the West“ konkursinėje programoje – 12 filmų iš Slovėnijos, Kroatijos, Lenkijos, Rusijos, Rumunijos, Moldovos, Serbijos, Ukrainos, Slovakijos, Čekijos ir Estijos. Šios Baltijos šalies kinui atstovauja naujas Kadri Kõusaar (jos debiutinė juosta „Magnus“ 2007 m. buvo rodyta Kanų kino festivalyje) filmas „Arbitras“. Sinefilų susidomėjimo, be abejo, sulauks ir pasaulinė Olenos Fetisovos bei Serge’o Avedikiano filmo „Paradžanovas“ premjera. Šis neįprastas biografinis filmas žada parodyti svarbiausius sovietų kino klasiko Sergejaus Paradžanovo gyvenimo įvykius.
Dokumentinių filmų konkurse dalyvauja ir trumpo metražo, ir pilnametražiai kūriniai. Danų režisieriaus Emilio Langballe’s filmas „Paplūdimio vaikinas“ („Beach Boy“) – tai dokumentinė Ulricho Seidlio filmo „Rojus. Meilė“ temos variacija, jis pasakoja apie sekso turistę iš D. Britanijos Lynn ir jos santykius su Kenijos jaunuoliu. Dauguma šio konkurso filmų prabyla apie aktualias mūsų dienų problemas ir netolimą praeitį. Vienas šio konkurso favoritų – garsaus rusų dokumentininko Vitalijaus Manskio filmas „Vamzdis“ („Truba“), pasakojantis apie tai, kaip gyvena žmonės, įsikūrę šalia dujotiekio, kuriuo dujos iš Sibiro pasiekia Vakarų Europą.
Pagrindinis Tarptautinio Maskvos kino festivalio prizas – turkų filmui „Dalelė“
Šeštadienį pasibaigusio 35-ojo tarptautinio Maskvos kino festivalio Didžiuoju prizu „Auksiniu Georgijumi“ apdovanotas turkų režisieriaus Erdemo Tepegözo filmas „Dalelė“ („Zerre“). Jį režisieriui įteikė žiuri vadovavęs garsus Irano kino kūrėjas Mohsenas Makhmalbafas. „Dalelė“ – tai pasakojimas apie moterį, kuri gyvena Stambulo pakraštyje kartu su motina ir neįgalia dukterimi. Šeima vos suduria galą su galu, o herojė dar ir praranda darbą fabrike. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrusi Jale Arikan apdovanota „Sidabriniu Georgijumi“ už geriausią moters vaidmenį.
Geriausiu režisieriumi žiuri pripažino debiutantą iš Pietų Korėjos Jung Young-heon. Už psichologinį trilerį „Libano emocijos“ („Le-ba-non Kam-jeong“) jam įteiktas „Sidabrinis Georgijus“. Už geriausią vyro vaidmenį apdovanotas rusas Aleksejus Ševčenkovas, suvaidinęs Judą Andrejaus Bogatyriovo filme „Judas“ (pagal Leonidą Andrejevą). „Sidabrinis Georgijus“ už geriausią dokumentinį filmą paskirtas lenkų režisieriui Pawełui Łozińskiui už filmą „Tėvas ir sūnus“ („Ojciec i syn“). Geriausiu trumpo metražo filmu tapo Rustamo Iljasovo „Elfų pilis“ („Zamok elfov“, Rusija). Prizas už indėlį į pasaulinį kinematografą šiemet iškeliaus į Prancūziją – jis įteiktas režisieriui Costa-Gavrasui.
Specialusis prizas „Už aktorinio meistriškumo aukštumas ir ištikimybę K. Stanislavskio mokyklos principams“ įteiktas rusų aktorei Ksenijai Rapoport. Festivalio uždarymo filme „Rasputinas“ ji suvaidino kunigaikštienę Vyrubovą. Rusišką šio istorinio filmo, kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Gerard’as Depardieu, versiją režisavo Iraklijus Kvirikadzė.
Net tris – Rusijos kinotyrininkų ir kino kritikų gildijos, žiūrovų simpatijų bei Rusijos kino klubų federacijos – prizus iš Maskvos parsiveš olandų režisieriaus Diederiko Ebbinge’s filmas „Maternchornas“, pasakojantis apie dviejų vyrų santykius. Festivalyje parodyti 364 filmai, juos pasižiūrėjo per 70 tūkstančių žiūrovų.
Istorikas apkaltino Holivudą bendradarbiavus su naciais
Amerikiečių istorikas Benas Urwandas tvirtina, kad 4-ajame dešimtmetyje Holivudo studijos bendradarbiavo su Hitlerio režimu. Apie tai jis rašo rudenį pasirodysiančioje knygoje „Kolaboravimas. Holivudo paktas su Hitleriu“ („The Collaboration. Hollywood’s Pact with Hitler“). Knygą leidžia „Harvard University Press“ leidykla.
Apie tai, kad Holivudas bendradarbiavo su naciais siekdamas apginti savo interesus tuomet didžiausioje Europos kino rinkoje, rašyta ir anksčiau, tačiau Urwandas akcentuoja žmogiškąjį šio bendradarbiavimo lygmenį. Urwandas pateikia pavyzdį, kad studija „20th Century Fox“ kreipėsi į Hitlerį, prašydama įvertinti amerikiečių filmus. Šio laiško pabaigoje buvo parašyta: „Heil Hitler!“ Tačiau fiureris šį prašymą ignoravo.
Urwandas pabrėžia, kad „Holivudo studijos visai nesipriešindamos pakluso nacių cenzūros reikalavimams“, net kvietė į Los Andželą nacių cenzorius, blokavo 20 filmų išleidimą. Studijos sutiko filmuose nerodyti, kaip Vokietijoje persekiojami žydai. Kita vertus, ne visi istorikai sutinka su Urwando vartojamu žodžiu „kolaboravimas“. Taip Urwandas išvertė susirašinėjime naudojamą žodį „Zusammenarbeit“, kurį lietuviškai tiksliau būtų versti kaip „bendradarbiavimą“.
Knygos autoriaus įžangą galima pamatyti ir išgirsti:
Andrejaus Tarkovskio sūnus kurs filmą apie dvasinį Europos skurdą
Maskvoje pristatytas filmo, kurį kurs Andrejus Tarkovskis jaunesnysis, projektas. Filmo „Šviesus vėjas“ („Svetlyj veter“) scenarijų Aleksandro Beliajevo romano „Arielis“ motyvais 8-ojo dešimtmečio pradžioje parašė Andrejus Tarkovskis ir rašytojas bei scenaristas Fridrichas Gorenšteinas. (Vėliau jie abu emigravo iš SSSR.)
Filmo veiksmas susijęs su jaunuoliu, kuris sugeba skraidyti ir nuo problemų pabėga į katalikų vienuolyną. Pasak būsimo filmo kūrėjų, jame bus kalbama apie dvasinę Europos krizę. Filmo prodiuseris Dmitrijus Klepackis tvirtina, kad Andrejus Tarkovskis svajojo sukurti filmą pagal šį scenarijų. Prodiuseris tikisi, kad didžiojo režisieriaus sūnus tą svajonę įgyvendins.
Andrejus Tarkovskis jaunesnysis gyvena Italijoje, vadovauja Florencijoje įkurtam Andrejaus Tarkovskio fondui, leidžia tėvo knygas, yra sukūręs dokumentinių filmų.
1941 m. išspausdintas Aleksandro Beliajevo romanas „Arielis“ buvo ekranizuotas 1992 metais. Filmą sukūrė Jevgenijus Kotovas.
