Vienas paskutiniųjų J. Gandolfini vaidmenų filme „Violeta ir Deizi“ jau greitai Lietuvos kino teatruose
Liepos 26 d. Lietuvos kino teatrų žiūrovai išvys vieną iš savo paskutiniųjų vaidmenų ekrane įkūnijantį Jamesą Gandolfinį.
Neseniai žiūrovai džiaugėsi J. Gandolfini vaidyba filme „Kazino apiplėšimas“, o netrukus „mafijos galva“ sužibės veiksmo komedijoje apie samdomas žudikes – paaugles. Holivudo genijumi laikytas italų kilmės aktorius dirbo su garsiausiais Holivudo režisieriais bei atliko 51-ą vaidmenį per 51-erius metus.
Drauge su J. Gandolfini režisieriaus Geoffrey Fletcherio kurtame filme vaidina kylanti ir su kiekvienu vaidmeniu tobulėjanti Saoirse Ronan bei Alexis Bledel. Emocingas paaugles, ieškančias lengvų pinigų ir tik dėl to tampančias galvažudėmis, ekrane tramdo ir Danny Trejo.
Birželio 19 d. keliaudamas po Italiją mirė amerikiečių aktorius Jamesas Gandolfini, kuris populiariame seriale „Sopranai“ suvaidino pagrindinį personažą – mafiozą Tonį Soprano. Pastarasis vaidmuo atnešė aktoriui tris „Emmy“ apdovanojimus ir „Auksinį gaublį“. Šį savaitgalį aktorius planavo kartu su italų režisieriumi Gabriele Muccino dalyvauti Sicilijoje vykstančio Taorminos kino festivalio rengiamame apskritame stale.
Gandolfini gimė 1961 m. rugsėjo 18 d. Naujajame Džersyje. 1992 m. debiutavo Brodvėjaus scenoje – kartu su Jessica Lange ir Alecu Baldwinu suvaidino Tennessee Williamso pjesėje „Geismų tramvajus“. Netrukus jį pastebėjo ir kinas. Vieną pirmųjų vaidmenų Gandolfini 1993 m. suvaidino Tony Scotto filme „Tikra romantika“. Dažniausiai Gandolfini vaidino antrojo plano personažus, jo tikroji karjera prasidėjo, kai 2000-aisiais aktorius buvo patvirtintas vėliau geriausiu visų laikų amerikiečių serialu pavadintuose „Sopranuose“. Aštuonerius su puse metų jis vaidino depresyvų, žiaurų ir kartu simpatišką mafiozą Tonį Soprano – italų ir amerikiečių mafijos bosą iš Naujojo Džersio. Gandolfini taip pat buvo prodiuseris, tarp jo prodiusuotų – HBO kurtas televizijos filmas „Hemingway & Gellhorn“, kuriame vaidino Clive’as Owenas ir Nicole Kidman. Pastaruoju metu Gandolfini filmavosi taip pat HBO seriale „Criminal Justice“.
Serialo sėkmė nesutrukdė jo kino karjerai. Gandolfini vaidino (dažniausiai nusikaltėlius ir mafiozus) populiariuose filmuose „Meksikietis“ (2001), „Vienoje kilpoje“ (2011), „Kazino apiplėšimas“ (2012), „Taikinys Nr. 1“ (2012) ir kituose. Vieną paskutinių Gandolfini vaidmenų Geoffrey Fletcherio komedijoje „Violeta ir Deizi“ liepos 26 d. galės pamatyti ir Lietuvos kino teatrų žiūrovai. Filme, kurio herojės – samdomos žudikės paauglės, Gandolfini suvaidino 5-ąjį savo vaidmenį.
Lenkų kino klasika nemokamai „YouTube“
„YouTube“ susitarė su dviem seniausiomis lenkų kino studijomis „Kadr“ ir „Tor“. 123-ose šalyse nemokamai bus galima pasižiūrėti 60 šiose studijose sukurtų klasikinių ir naujausių lenkų filmų, kurie bus subtitruoti 9 kalbomis. Tarp jų – Krzysztofo Kieślowskio trilogija „Trys spalvos“ bei restauruotas „Kino mėgėjas“, Juliuszo Machulskio „Seksmisija“, kultinė lenkų komedija – Mareko Piwowskio „Reisas“.
60 filmų – tai tik pradžia. Studijos nuolat įkėlinės naujus filmus. Tai, ar filmas pateks į internetą, lems jo komercinis potencialas. Tačiau sudarant sutartį su „YouTube“ svarbiausia buvo ne pinigai, o noras pažaboti piratus. Sutartis leis studijoms ne tik dėti savo filmus, bet ir pašalinti nelegalias kopijas. Tai jos galės daryti pačios. Taip pat „Tor“ ir „Kadr“ galės prie savo filmų prijungti reklamas ir uždirbti kartu su „You Tube“. Abi studijos yra sukūrusios per 800 filmų ir pačios spręs, kokia seka filmai bus įkeliami į internetą. Po metų, suvedus rezultatus, paaiškės, ar ir kitos lenkų studijos pateiks savo filmus „YouTube“.
35-ojo tarptautinio Maskvos kino festivalio programoje – du lietuvių filmai
Ketvirtadienį Marco Forsterio filmas „Pasaulinis karas Z“ ir Bradas Pittas atidarė 35-ąjį Tarptautinį Maskvos kino festivalį. Jo oficialiojoje programoje – vaidybinių, dokumentinių ir trumpo metražo filmų konkursai. Nekonkursinė festivalio programa susideda iš daugiau kaip 25 įvairių programų ir retrospektyvų. Tarp jų – „Beveik visas Bernardo Bertolucci“, „Costa Gavrasas. Pasipriešinimas“, „Aleksejaus Balabanovo atminimui“, „Portugališkoji euforija“, „Korėjos kinas šiandien“, „Mažieji olandai“, „Laukinės naktys“, „Auksinė „XX Century Fox“ kolekcija“, „Rudolfo Nurejevo 75-osioms gimimo metinėms“, „Trečiasis amžius“, „Rusų pėdsakas“ ir kitos.
Programoje „Aplink pasaulį“ įvyks pasaulinė Romo Zabarausko filmo „Streikas“ premjera, programoje „Seksas, maistas, kultūra, mirtis“ bus parodyta Kristinos Buožytės „Aurora“.
Festivalio atrankos komisijos pirmininku po ilgokos pertraukos šiemet tapęs rusų kritikas Andrejus Plachovas dienraščiui „Novaja gazeta“ pristatydamas konkursinę programą sakė: „Šveicarų filmas „Rozi („Rosie“, rež. Marcel Gisler) – šiuolaikinė drama. Lenkų „Kelių policija“ („Drogowka“) – kriminalinė psichologinė drama, aštrus, ryškus darbas. Jo autorius – lenkų kino viltis Wojciechas Smarzowskis, vadinamas naujuoju Andrzejumi Wajda. Trys rusų filmai: Konstantino Lopušanskio „Vaidmuo“ („Rol“), Andrejaus Bogatyriovo „Judas“ („Iuda“) – Leonido Andrejevo apysakos „Judas Iskariotas“ ekranizacija. Pats netikėčiausias filmas – Antono Rozenbergo „Slydimas“ („Skolženije“), nufilmuotas be valstybės pinigų. Tai trileris apie korupciją, apie „vilkolakius su antpečiais“, jis tyrinėja santykius tarp įvairių su narkotikų prekyba kovojančių institucijų. Bus įdomus olandiškas filmas – Diederiko Ebbinge’s „Materhornas“ („Matterhorn“) – sąmojinga komedija, skirta žmonių vienatvės problemai. Bet šis filmas gali sukelti skandalą, nes jame ryški homoseksualumo tema.“ (Rusijos Dūma neseniai priėmė įstatymą, draudžiantį homoseksualumo propagandą, – red. past.).
Bradui Pittui vis dar uždrausta lankytis Kinijoje
1997 m. suvaidinęs pagrindinį vaidmenį Jeano-Jacques’o Annaud filme „Septyneri metai Tibete“, Bradas Pittas iki šiol neturi teisės atvykti į Kiniją. Filmas pasakojo apie austrų alpinistą Heinrichą Harrerį, kurį siejo 1944-aisiais prasidėjusi draugystė su 14-uoju Tibeto Dalai Lama. Filmas taip pat šlovino tibetiečių kovą už nepriklausomybę, todėl papiktino Kinijos vyriausybę ir Pittui buvo uždrausta įkelti koją į šalį. Draudimas trunka iki šiol ir labai sunkina Marco Forsterio filmo „Pasaulinis karas Z“, kuris nuo penktadienio jau rodomas ir Lietuvoje, platinimo Kinijoje galimybes.
