7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Paparčio žiedas gėrio ir blogio soduose

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 25 (1039), 2013-06-21
Kinas Rodo TV
„Džeinės Ostin knygų klubas“
„Džeinės Ostin knygų klubas“

 

Kai buvau paauglys, seksualinis švietimas mokykloje apsiribojo vietos ligoninės akušerės paskaitomis su pagąsdinimais ir palinkėjimais neužsiimti „tuo“ iki vedybų. Teko griebtis savišvietos. Šaltiniais tapo Stendhalio, Ericho Marios Remarque’o, Maksimo Gorkio (neaprėpiamą „Klimo Samgino gyvenimą“ pirmąkart perskaičiau iš paaugliško smalsumo, bet kelis kitus – jau vedamas noro suprasti Rusijos istoriją), Emile’io Zola ir Guy de Maupassant’o romanai. Sakyčiau, ne pati blogiausia literatūra. Tėvai šias knygas iš pradžių bandė slėpti, bet paskui susitaikė, nes prie pietų stalo nebeužduodavau klausimų, ką reiškia žodis „pederastas“.
 
Kas dabar prisimena ir skaito tuos rašytojus? Tik ne paaugliai. Mano bendraamžiai, literatūros specialistai, kartais – kino prodiuseriai ir režisieriai. Tačiau garsus britų teatro kūrėjas Declanas Donnellanas ir jo nuolatinis bendradarbis Nickas Ormerodas ekranizuodami Maupassant’o „Mielą draugą“ (BTV, 26 d. 22 val.) pagrindiniam vaidmeniui pakvietė paauglių numylėtinį Robertą Pattinsoną. Moterys ir seksas cinikui žurnalistui Žoržui Diurua – tik būdas kilti karjeros laiptais, siekti tikslo turtingame XIX a. pabaigos Paryžiuje. Jo meilužes ir žmoną suvaidino Christina Ricci, Uma Thurman, Kristin Scott Thomas. Filmo kūrėjai nesigilina į XIX a. rašytojų taip mėgtas detales, tad Maupassant’o gerbėjai gali likti nepatenkinti tokia romano traktuote. Užtat kitą auditorijos dalį, ko gero, sužavės dinamiškas filmo pasakojimas, įspūdingi interjerai ir kostiumai. Ir jiems bus visai nesvarbu, kad režisieriai bando paversti savo personažą kovotoju su amoralia visuomene, juolab tragiška figūra.
 
Laimė, dar yra žmonių, neįsivaizduojančių gyvenimo be knygų. Robino Swicordo filmo „Džeinės Ostin knygų klubas“ (TV1, 22 d. 21 val.) herojai – šeši kaliforniečiai: vienas įsimylėjęs vyriškis ir penkios neeilinės moterys. Jie įkuria klubą, kad aptartų šešis Jane Austin romanus. Tiksliau, norėdami padėti vienai iš jų – Silvijai susidoroti su žinia apie vyro neištikimybę. Kalbėdami apie knygas, klubo nariai suvokia, kad personažų kančios ir išgyvenimai mažai kuo skiriasi nuo jų pačių. Tai ir yra svarbiausia: knygose vis dėlto dažniau randame atsakymus į savo klausimus. Pavyzdžiui, ką apie save sužinosiu žiūrėdamas filmą apie serijinį žudiką? Bet apie tai vėliau.
 
Swicordo filmo herojai – iš tų, kuriais kinas domisi vis rečiau. Paprasti žmonės, ne idiotai ar supermenai, kurie masiškai apsigyveno kino teatrų ekranuose. Todėl primygtinai atkreipsiu Jūsų dėmesį į vieną, sakyčiau, nepastebėtą filmą, kurį TV3 rodys šiąnakt (21 d. 01.15). Tai kelio komedija „Mes iškeliaujame“ (2009). Ją sukūrė garsiųjų „Amerikietiškų grožybių“ ir naujausių Džeimso Bondo nuotykių autorius Samas Mendesas. „Mes iškeliaujame“ gali pasirodyti ankstesnės niūrios režisieriaus dramos „Nerimo dienos“ reversas. Filme Mendesas kelia svarbius klausimus: ar XXI amžiuje dar egzistuoja vaikų auklėjimo normos, ar galima suderinti saviraišką ir pasišventimą artimiesiems, ar dėl meilės žmogus gali išsižadėti egoizmo?
Negarsūs aktoriai Johnas Krasinskis ir Maya Rudolph, kurių pavardes verta įsiminti, filme vaidina laimingą trisdešimtmečių porą Bartą ir Veroną. Jie privalo keisti savo nerūpestingą gyvenimo būdą, nes sužino, kad turės kūdikį. Pora keliauja po Ameriką, ieško idealios vietos vaikui augti, darbo, buto ir nustemba, kad yra dar didesnių keistuolių. „Mes iškeliaujame“ bus daug groteskiškų scenų (nors humoras ne visada aukščiausio lygio), iliustruojančių bėgimą nuo atsakomybės, vertybių infliaciją, principų išnykimą, trumpai tariant, visišką tobulų vartotojų eros paranoją.
 
Šį savaitgalį mūsų laukia kitokia paranoja – Joninės. Tikiu, kad ne vienam ši graži šventė pažadina ir tamsius instinktus, ypač naktį girdint besilinksminančių kaimynų staugsmą ir dabar jau įprastus fejerverkus, todėl grįžtu prie minties, į kokius klausimus gali atsakyti filmai apie žudikus. Jų, kaip visada, bus daugiausia.
 
BTV šiąnakt (21 d. 23.55) rodys Toddo Robinso „Vienišas širdis“. Tai tikrais įvykiais grįstas pasakojimas apie detektyvus, persekiojančius „Vienišų širdžių žudikais“ 5-ojo dešimtmečio Amerikoje pramintą porą – Marthą Beck ir Raymondą Martinezą Fernandezą. Jie žudydavo vienišas našles, atsiliepusias į vyro skelbimą laikraštyje. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Salma Hayek, Johnas Travolta, Jamesas Gandolfini, Jaredas Leto. Beje, režisierius yra vieno iš detektyvų, kuris suėmė žudikus, anūkas.
 
Jeremy Kasteno „Kraujo burtininko“ (BTV, 22 d. 23 val.) veikėjas yra iliuzionistas, kuris savo žiūroves scenoje pjausto pjūklu. Žinoma, merginoms nieko neatsitinka. Tačiau netrukus jos randamos nebegyvos, tikroji mirtis jas ištinka taip, kaip scenoje. Žurnalistų pora nusprendžia ieškoti serijinio žudiko...
Ryuhei Kitamuros „Naktinio skerdynių traukinio“ (TV3, 23 d. 00.30) herojus – kriminalinės kronikos fotografas Leonas Kaufmanas (po „Optimisto dienoraščio“ išpopuliarėjęs Bradley Cooperis) mėgsta filmuoti miestą ir jo gyventojus naktį. Jis gauna vienos Niujorko galerijos pasiūlymą surengti parodą. Nuotraukose Leonas nori užfiksuoti viską, kas Niujorke ekstremalu ir tamsu. Ieškodamas „nešvarių istorijų“, fotografas aptinka serijinio žudiko pėdsakus. Šis seka naktinio metro keleivius ir paskui juos žiauriai žudo. Susižavėjimas žudiku stumia Leoną vis giliau po žeme, į tikrą blogio bedugnę.
 
Blogio bedugnė domina ir Clintą Eastwoodą. TV1 (26 d. 21 val.) primins 1997 m. sukurtą kino meistro filmą „Vidurnaktis gėrio ir blogio sode“. Jis perkels į mitinius JAV Pietus – Savaną. Per Kalėdas sename antikvariato prekeivio Džimo Viljamso (Kevin Spacey) name susirinkusiems svečiams didelį įspūdį daro atvykėlis – populiaraus leidinio žurnalistas (John Cusack), nors svečiai ir patys ekscentriški bei kupini keistenybių. Naktį nužudomas vienas iš svečių – jaunas namų šeimininko draugas. Jo mirtis ir vėlesni įvykiai tokie keisti ir paslaptingi, kad savaime kyla mintis apie magiją. Literatas nusprendžia likti miestelyje ir išsiaiškinti tiesą.
 
Ilgame dviejų su puse valandos filme Eastwoodas sujungė žmogžudystę, mįslę, pasvarstymus apie žmogaus prigimtį. Ši tikrais faktais paremto Johno Berendto romano ekranizacija rodo, kad nepaisant politinio korektiškumo seni prietarai ir fobijos (šiuo atveju homofobija) vis dar slepiasi po spindinčiu paviršiumi.
 
Branto Huffo filmo „Paskutinė valia“ (TV3, 26 d. 23 val.) herojė, kurią suvaidino vaikystėje žvaigžde tapusi, bet vėliau visai pamiršta Tatum O’Neil, kaltinama vyro nužudymu. Jis nusprendžia pati sužinoti, kas atsitiko iš tikrųjų.
 
Panašių siužetų šios savaitės programoje galėčiau rasti ne vieną ir ne du, bet, regis, bukai atpasakodamas filmų siužetus jau atsakiau į klausimą, ko gali išmokyti filmai apie žudikus. Jie mums dar kartą patvirtina, kad tiesa egzistuoja, kad ją galima rasti. Kad blogis gali būti atpažintas ir nubaustas. Žmogus, ko gero, negalėtų gyventi be tokios nuolat kartojamos tiesos. Net ir Potiomkino kaimą vis labiau primenančiame Vilniuje.
 
Jūsų –
Jonas Ūbis

 

 

„Džeinės Ostin knygų klubas“
„Džeinės Ostin knygų klubas“
„Vienišos širdys“
„Vienišos širdys“
„Naktinis skerdynių traukinys“
„Naktinis skerdynių traukinys“