7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Edukacija – ne keiksmažodis

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 4 (1018), 2013-01-25
Kinas Rodo TV
„Vakarėlis baigėsi. Kaip Vakarai bankrutavo“
„Vakarėlis baigėsi. Kaip Vakarai bankrutavo“

„Mes neužsiimame edukacija“, – išdidžiai pareiškė jaunas mano giminaitis, leidžiantis vieną iš tų populiarių žurnalų „žmonėms“, kai pabandžiau suabejoti panašių leidinių verte, nustebintas fakto, jog tokia makulatūra kažkodėl pardavinėjama net knygynuose. (Žinoma, turiu pripažinti, kad kitokios makulatūros juose taip pat netrūksta.) Matyt, greit jau niekas edukacija nebeužsiims, juolab kad net aukštosios mokyklos vis dažniau aiškina, kad teikia paslaugas.
 

Lietuviškos televizijos taip pat didžią laiko dalį teikia paslaugas pramogų ištroškusioms liaudies masėms. Gal todėl pamatęs naujus laidų pavadinimus supratau, kad rimtesnių laidų apie kiną, literatūrą ar meną nesulauksiu. Juk net LRT „Durys atsidaro“ vis dažniau teikia reklamines paslaugas įvairių festivalių rengėjams. Tačiau tada nėra ko stebėtis ir aimanuoti, kad Radžio ir kitų „edukatorių“ pastangomis tauta balsuoja už niekingas partijas bei politikus.
 
Su malonumu skaitau Doris Lessing autobiografinį dvitomį ir jame randu daug minčių, kurios, regis, apibūdina dabartinę situaciją, nors rašytoja prisimena gyvenimą 6-ojo dešimtmečio Londone. Kad ir tokia citata: „Tai buvo vienas iš tų momentų, kai suvokiame, kad visiškai mums nežinant įvyko moralinių vertybių kaita, o mes atsilikome, atsidūrę kažkokioje greičiau juokingoje pozicijoje.“ Kažką panašaus pajutau ir aš, išgirdęs jaunojo giminaičio pareiškimą. Todėl vis sunkiau prisirengiu rašyti ir šitą apžvalgą, nes ji taip pat buvo sumanyta edukaciniais tikslais.
 
Suabejoti, ar tikrai edukacija atsidūrė istorijos šiukšlyne, vis dėlto priverčia geri ir kokybiški BBC filmai. Atgaivindama pirmadienio dokumentinio kino vakarą (tikiuosi, be daugiažodžiaujančios įžangos) LRT (28 d. 22.15) parodys pirmąją Johno Thynne’o režisuoto dviejų dalių dokumentinio filmo „Vakarėlis baigėsi. Kaip Vakarai bankrutavo“ dalį. Reporteris Robertas Prestonas jame tyrinėja finansinės krizės reiškinį, aptaria radikalias ekonomikos permainas visame pasaulyje ir, žinoma, Didžiojoje Britanijoje. Jis vyksta į Kiniją, kur Deng Xiao Ping’as prieš trisdešimt metų priėmė sprendimą atverti komunistinę šalį užsienio kapitalistams, svarsto, kaip prie permainų prisidėjo laisvoji rinka, lygina darbininkų gyvenimą šių dienų Kinijoje ir Anglijoje, kalbasi su skirtingų šalių ekonomistais, bankininkais, politikais ir paprastais žmonėmis. Išvada aiški: žlugimo pagrindas buvo vartotojų visuomenės iliuzija, užliūliavusi Vakarus. Filmas dinamiškas, jis nuosekliai ir aiškiai atskleidžia krizės priežastis, ir turiu prisipažinti, kad jį žiūrėti buvo įdomiau už bet kokį trilerį, kuriais mus įprato sočiai maitinti lietuvių televizijos.
 
Bet vieną tokį rekomenduosiu ir aš, nes pagrindinį vaidmenį Marco Ewanso 2004 m. „Traumoje“ (BTV, 26 d. 23.10) sukūrė puikus britų aktorius Colinas Firthas. Atsigavęs ligoninėje po autokatastrofos jo herojus Benas sužino, kad žmona Eliza mirė. Aplink visi kalba apie žiaurų popžvaigždės Loren nužudymą, bet Benas paniręs į savo skausmą. Visur jam vaidenasi Eliza, o policija įtaria Beną nužudžius žvaigždę. Ir dar mediumas jam tvirtina, kad Eliza gyva. Todėl Benas pasirengęs viskam, kad išsiaiškintų, kas įvyko iš tikrųjų.
 
Esu iš tos kartos, kuri dar žaisdavo indėnus ir kino teatruose leipo iš malonumo, žiūrėdama Rytų vokiečių indėniškus filmus. Jie buvo kuriami Jugoslavijoje ir sovietinėse Vidurinės Azijos respublikose. Televizijos tų filmų nerodo, nors jei seni sovietų filmai sugeba sužadinti tokią nostalgiją, neabejoju, kad ir VDR filmai apie indėnus ją žadintų taip pat. Kol kas vaikystės nostalgiją galima apmalšinti 1992 m. Michaelo Manno ekranizuotu Fenimore’o Cooperio romanu „Paskutinis mohikanas“ (TV3, šiąnakt, 25 d. 23.45). Jis nukels į 1757-uosius, kai anglų ir prancūzų karas už Amerikos kolonijas jau pačiame įkarštyje. Padėti pulkininko Manro dukterims patekti į prancūzų apsiaustą fortą nusprendžia baltasis medžiotojas Sakalo Akis. Jis užaugo tarp indėnų mohikanų. Bet merginos patenka į prancūzų nelaisvę. Nuo mirties jas gali išgelbėti tik Sakalo Akis ir jo ištikimi draugai.
 
Pagrindinį vaidmenį 1992-aisiais filme sukūręs Danielis Day-Lewisas – šiemet vienas pagrindinių pretendentų į „Oskarą“ už geriausią vyro vaidmenį. Lieka viltis, kad mūsų platintojams, kurie taip pat neužsiima žiūrovų edukacija, Steveno Spielbergo „Linkolnas“ ir aktoriaus suvaidintas JAV prezidentas nepasirodys pernelyg protingi, kad tai būtų galima rodyti lietuviams.
 
Jūsų –
Jonas Ūbis

 

„Vakarėlis baigėsi. Kaip Vakarai bankrutavo“
„Vakarėlis baigėsi. Kaip Vakarai bankrutavo“
„Traumoje“
„Traumoje“
„Paskutinis mohikanas“
„Paskutinis mohikanas“