„ARTscape“ projektas, bendradarbiaudamas su Rumunijos kino sklaidos asociacija (APFR), pristato penkis rumuniškus filmus. Visi jie sukurti per pastaruosius dvejus metus. Šįkart programoje bus trys vaidybiniai ir du dokumentiniai filmai. „ARTscape“ programa tradiciškai rodoma „Skalvijos“ kino centre.
Gruodžio 15 d. 16.20 programą pradės Silviu Purcarete drama „Kažkur Paliluloje“ („Undeva la Palilula“, 2012). Purcarete – garsus teatro režisierius, tad jo naują kūrinį labiau galima vadinti spektaklio ekranizacija su juodosios komedijos ir absurdo teatro elementais. Be to, filmo premjera Rumunijoje įvyko ne kino, o dramos teatruose. „Kažkur Paliluloje“ taip pat buvo įtrauktas į Karlovi Varų konkursinę programą „From East to West“. Istorija nukelia į komunistinės Rumunijos laikus. Jaunas daktaras Serafimas atvyksta dirbti į neegzistuojantį miestą Palilulą. Jis – vaikų gydytojas, tačiau vaikai šiame keistame mieste negimsta. Jei gims, turės mirti kažkuris iš suaugusiųjų, o jie to visai nenori. Šis Silviu Purcarete kino debiutas – bene brangiausias visų laikų rumunų filmas, jis nufilmuotas apleistame sandėlyje netoli Bukarešto. Kad ir kokia siurrealistiška atrodytų papasakota istorija, ją įkvėpė vieno gydytojo prisiminimai. Jis baigė studijas klestint komunistiniam režimui. Tuomet pažymiai nulemdavo būsimą jaunojo gydytojo darbovietę. Jei gerai mokeisi, buvai komunistų partijos narys – tau galėjo nuskilti šilta vietelė Bukarešte, jei ne – galėjai būti paskirtas į tokį vaiduoklišką miestą kaip Palilula, kur politika nelabai kam rūpi, bet ir gyvenimas visiškai merdėjo.
Gruodžio 16 d. 17 val. bus parodyta dar viena pusiau siurrealistinė drama – Luciano Georgescu „Tėvas vaiduoklis“ („Tatal fantoma“, 2011). Filmas paremtas rašytojo Barry Goffordo memuarais. Amerikietis profesorius meta gerai apmokamą darbą universitete, nes nusprendžia keliauti į tėvo gimtinę Rumunijoje. Jis nori daugiau sužinoti apie savo giminę, pasitraukusią į JAV prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tai – nenuoseklaus, šiek tiek chaotiško montažo kelio filmas, tačiau tokios buvo režisieriaus Georgescu intencijos. Jam svarbiau – ne atpasakoti profesoriaus istoriją, o pasinerti į jo prisiminimus, kurie nuneša į praeitį lyg Prousto pyragaitis.
Gruodžio 17 d. 17 val. bus galima pamatyti stilistika Rumunijos Naujajai bangai jau artimesnę dramą „Adalberto svajonė“ („Visul lui Adalbert“, rež. Gabriel Achim, 2011). Šis filmas rodytas tarptautiniuose kino festivaliuose visame pasaulyje, o Talino tarptautiniame kino festivalyje „Juodosios naktys“ apdovanotas žiuri prizu. Veiksmo laikas – 1986-ieji komunistinėje Rumunijoje. Šie metai rumunams ypač įsimintini. Ne dėl 75-ojo komunistų partijos jubiliejaus, o dėl Europos futbolo čempionato finalo, kuriame Bukarešto klubas nugalėjo garsųjį Barselonos klubą ir parsivežė taurę į Bukareštą. Būtent kitą dieną po varžybų paprasti gamyklos darbuotojai nori atšvęsti pergalę, tačiau planus jaukia kaip tyčia sutapęs partijos jubiliejus...
Gruodžio 18 d. 17 val. Ancos Hirte dokumentinis filmas „Nuodėmingoji Teodora“ („Pacatoasa Teodora“, 2011) privers prisiminti „Scanoramos“ parodytą Cristiano Mungiu dramą „Už kalvų“. Režisierė nukels žiūrovus į vienuolyną, kur gražuolė Teodora jau vienuolika metų laukia santuokos su Dievu. Kai vienuolyne atsisakai visų gyvenimo malonumų, lieka tik visiškai pasinerti į meilę Dievui. Jis vienuolių mintyse įgauna tam tikrą formą. Tad santuokos su Dievu šventimo retorika suartėja su dviejų paprastų žmonių santuoka, o Dievą vienuolės įsivaizduoja lyg realų, fizinį objektą.
Gruodžio 19 d. 17 val. programą užbaigs ir Lietuvai aktualia tema prabylantis Monos Nicoaros ir Mirunos Coca-Cozmos dokumentinis filmas „Mūsų mokykla“ („Scoala noastra“, 2011). Trys romų vaikai vieni pirmųjų integruojami į iki tol etniškai segreguotas rumuniškas mokyklas. Filme puikiai perteikiamas vaikų optimizmas ir noras pritapti, tačiau tam koją vis dar kiša išankstinės nuostatos, įstatymais įteisinta diskriminacija bei tradicijos, nepasiduodančios progresui.
