Dailė
Šią savaitę Vilniaus parodų lankytojams paruošiau ne maršrutą, o keistoką puokštę iš skirtingų parodų. Vis dėlto kiekviena jų savaip įdomi, o įvairovė kultūroje visada sveikintina.
Marius Jonutis, Myliu
Kiekvieną pavasarį galerija „Meno niša“ kviečia į Mariaus Jonučio parodą. Kiekvienais metais žiūrovai eina žiūrėti šios parodos tikėdamiesi ne staigmenų, o ryškių spalvų ir geros nuotaikos. Ir nenusivilia. Šių metų paroda vadinasi „Myliu“, nors galėtų vadintis ir „Myliu, myliu, myliu“ – tokia jausminga, energinga ir šviesi. Rafinuotą meno publiką trikdo ta gera nuotaika, paprasta simbolika ir meilės dainų lyriką primenantys pasakojimai, tačiau Jonučiui tai nė motais. Ir teisingai, juk be jo mūsų meno padangėje būtų gerokai pilkiau.
Paroda galerijoje „Meno niša“ (J. Basanavičiaus g. 1) veikia iki gegužės 24 d.
Ona Grigaitė, Paaukota? Kuratorė Elona Lubytė
Onos Grigaitės paroda – tikra staigmena, ir dar kokia maloni! Neslėpsiu, apie tokią autorę iki šiol nebuvau girdėjusi, tik eidama į parodą žinojau, kad keramikos studijas ji baigė 1987 m., o šiuo metu dėsto keramiką Justino Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filiale. Sutikime, neįspūdinga. Iš pirmo žvilgsnio neįspūdinga gali pasirodyti ir pati paroda, lydima pabrėžtinai kuklaus aprašymo. Rekomenduočiau pradėti žiūrėti nuo švariai kaip įtempta styga skambančios antrojo aukšto ekspozicijos – vos keli kūriniai, tačiau kiekviena detalė iškalbinga. Tuomet jau kitaip žiūrėsime ir į ant stalo pirmame aukšte rodomą keramiką. Saikingai naudojama simbolika, saikinga dozė ironijos ir vos juntamas sąmojis. Kur aš tai mačiau? Labai panašų derinį galima rasti skulptoriaus Mindaugo Navako kūryboje, tik Grigaitės kūriniai ženkliai mažesni, pati autorė nepalyginamai mažiau žinoma. Belieka tikėtis, kad situacija keisis.
Paroda galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44) veikia iki gegužės 13 d.
Svajonė ir Paulius Stanikai, pavasaris | le printemps
Neapsigaukite: Stanikų pavasaris – tai ne tas, kur pražydęs žibuoklėmis ir apkaišytas nekalta jaunų lapelių žaluma. Tai neramus pavasaris, kai ryškios saulės šviesoje netikėtai vėl pamatai save ir kažkur pro šalį lekiantį laiką. Kaip poetiškai parodos anotacijoje rašo (šiaip jau visai nepoetiškas) dailės kritikas Kęstutis Šapoka: „Šį kartą Svajonė ir Paulius Stanikai nusprendė kiek pakeisti drastišką ar perversišką amplua į lyrinę elegiją – nuotaiką, kurią persmelkia persipynusios liūdesio, graudulio aukso gijos ir kartu gaivus intymaus švelnumo dvelksmas.“ Parodoje-instaliacijoje rodomi videodarbai, fotografija, piešiniai. Viską čia jungia du svarbūs dėmenys: kiekviename ekspozicijos centimetre juntama kokybė ir vyro bei moters santykių leitmotyvas, su kiekviena sale atsiskleidžiantis vis kitaip.
Paroda galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39) veikia iki birželio 10 d.
Karmalita, Buvo... Kuratorius Jonas Žiburkus
Tapytojo Karmalitos paroda eksponuojama tame pačiame pastate kaip ir Stanikų paroda. Vis dėlto nerekomenduočiau mėginti jų derinti – tokių skirtingų parodų nedera plakti į viena.
Viačeslavas Jevdokimovas-Karmalita – žinomas, bet retokai matomas tapytojas, jau trisdešimt metų gyvenantis atokiau nuo miesto, žmonių ir kultūrinio šurmulio. Menininko gyvenimo būdą patvirtina jo tapyba – meditatyvi, neskubri, neefektinga. Iš pirmo žvilgsnio paveikslai gali pasirodyti tamsūs, beveik monochrominiai, tačiau stabtelėjus aliejinių dažų potėpiuose atsiveria spalvų blikai, atsargūs realybės atspindžiai. Šioje parodoje rodomi mažesnio formato paveikslai ant kartono. Žinoma, didesnio formato drobės atrodo įspūdingiau, bet Karmalitos tapyba išlaiko įtampą bei gylį ir mažesnio formato paveiksluose. Paroda tikrai patiks vertinantiems modernistinės tapybos paslaptingumą, daugiasluoksnius virpesius ir lėtą, ramų ritmą.
Paroda Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (Vilniaus g. 39) vyksta iki gegužės 20 d.
