12-8-4

Šventės pasibaigė, tad tenka grįžti prie kasdieninių ritualų. O parodų (patikslinu – vizualaus meno), šį mėnesį veikiančių Kaune, suskaičiavau net dvylika. Manau, kad dėmesio ir laiko vertos bent aštuonios. Na, o keturias iš jų trumpai aptarsiu šiame tekste.

Benxamín Álvarez, Xesco Mercé, Marc Vilallonga. Balandis 2524

Taip jau sutapo, kad šiemet dvidešimtmetį švenčia ne tik galerija „Meno parkas“, bet ir jos partnerė iš Barselonos „La Xina A.R.T.“. Ta proga į Kauną atvežta trijų ispanų menininkų – Benxamíno Álvarezo, Xesco Mercé ir Marco Vilallongos – paroda. Ekspoziciją sudaro po vieną ar kelis kiekvieno menininko darbų ciklus, kurie pirmiausia sudomina netradicine raiška (asambliažai ir koliažai), neįprastomis medžiagomis (Marcas Vilallonga naudoja senus tapetų katalogus) ar technikomis (Xesco Mercé dažus purškia ant plastiko). Jei kalbėtume apie kiekvieną menininką atskirai, tai Benxamíną Álvarezą domina žmogus ir jo kūnas. Viena vertus, šio menininko kūriniai kelia šypseną dėl įvairiausių „kūniškų nuotykių“, kuriuos patiria vaizduojamos figūros. Kita vertus, dėl specifinės linijinės raiškos, kuriai pasitelktas tušas, kūriniai atrodo ir kiek grėsmingi ar baugūs. Na, o Marcą Vilallongą ir Xesco Mercé domina daiktiškasis pasaulis. Tačiau jį, pasitelkdami vaizduotę, menininkai pakylėja virš kasdienybės. Šių dviejų menininkų kūriniams būdingas žaismingumas ir siurrealistiniai motyvai. Didžiausią įspūdį, ko gero, paliks Xesco Mercé darbai, kurie sukabinti tokia tvarka, kad atsitraukęs iš toliau galėtum perskaityti žodį „melas“.

Paroda galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) veikia iki gegužės 18 d.

Homer Sykes. Anglija 1970–1980

„Kissogram“ mergina, „Blitz Kids“ judėjimas, Pyragų naktis – su tokiais 1970–1980 m. Anglijos kultūrai būdingais pavadinimais susidursite skaitydami Homerio Sykes’o fotografijų, eksponuojamų Kauno fotografijos galerijoje, antraštes. Fotografas sociologo žvilgsniu tyrinėja ir fiksuoja to laikotarpio Anglijos visuomenę. Pateikiamas išties išsamus jos vaizdas – ne tik elito, bet ir vidurinės klasės bei proletariato gyvenimas. Žmonės užfiksuoti per vakarėlius ir pasilinksminimus, taip pat darbo metu. Į tokias temines grupes parodoje eksponuojamos fotografijos ir suskirstytos. Kalbant apie meninę raišką, dauguma vaizdų užfiksuoti gana dokumentiškai, reportažiniu stiliumi – naudojant plačiakampį objektyvą, nesuliejant fono, išryškinant kiekvieną detalę. Tačiau parodoje netrūksta ir darbų, artimų klasikinei humanistinei fotografijai. Ypač romantiškos pasirodė lauke žaidžiančių vaikų nuotraukos. Žodžiu, tai paroda, kuri turėtų sudominti įvairios fotografijos mėgėjus.

Paroda Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a. 1) veikia iki gegužės 7 d.

Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus naujai įsigytų darbų paroda „TIXE“

Apsilankę M.K. Čiurlionio dailės muziejaus parodoje „TIXE“ nusiteikite, kad čia teks praleisti truputį daugiau laiko nei kitose parodose, mat eksponatų išties daug. Visi jie – iš 2011–2016 m. įsigytų kūrinių kolekcijos. Ekspozicija labai marga. Vienose salėse eksponuojamas liaudies, kitose – jau modernusis menas. Netrūksta ir įvairių artefaktų: elegantiškų secesijos ir art deco baldų, archyvinių nuotraukų bei dokumentų, laiškų (paminėtini M.K. Čiurlionio laiškai, rašyti Sofijai Kymantaitei). Įtariu, kad daugiausia dėmesio susilauks keli 2013–2014 m. įsigyti M.K. Čiurlionio darbai. Gaila tik, kad antraštėse nepateikta išsamesnė šių kūrinių įsigijimo istorija.

Na, o mane labiausiai domino tapybos kolekcija, tad ją atidžiausiai ir apžiūrėjau. Paaiškėjo, kad iš vidurinės kartos tapytojų daugiausia įsigyta kauniečių darbų – Eglės Velaniškytės, Rimvido Jankausko-Kampo, Aušros Andziulytės, Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės, Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės. Dauguma į kolekciją patekusių šiuolaikinės tapybos kūrinių taip pat priskirtini kauniečiams menininkams – Agnei Jonkutei, Eimučiui Markūnui, Leonidui Alekseiko, Alonui Štelmanui. Tad panašu, kad šiuo atžvilgiu muziejus daugiausia orientuojasi į Kauno meno lauką.

Paroda Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55) veikia iki liepos 2 d.

Pinhole/Camera obscura # 2

Fotografuoti analogine technika ar apskritai atsisakant objektyvo šiandien tampa vis madingiau. Toks atvaizdų kūrimo būdas dažniausiai grindžiamas siekiu sukurti vienetinius kūrinius, kurie išsiskirtų iš vis didėjančio skaitmeninių vaizdų srauto. Panaši retorika buvo pasitelkta ir pristatant tokiai fotografijai skirtą parodą „Post“ galerijoje. Joje pristatyti šeši autoriai – Inga Dinga, Giedrius Petrauskas, Arūnas Kulikauskas, Gintautas Trimakas, Vadimas Šamkovas ir Mindaugas Česlikauskas. Daugelį parodos fotografijų lengva priskirti tradiciniams fotografijos, o ir apskritai vizualaus meno žanrams – peizažui, natiurmortui, aktui. Šioms fotografijoms sukurti pasitelkta pinhole ar camera obscura technika, panašu, ne konceptualizuoja, o tiesiog suteikia gana įprastiems, nors ir gražiai sukomponuotiems atvaizdams išskirtinumo, pakylėja į „meninės kūrybos“ lygį. Išsiskiria tik Gintautas Trimakas, visuomet konceptualizuojantis savo pasirinktas fotografines priemones. Savo idėja įdomesnis pasirodė Mindaugo Česlikausko „Šviesoraštis“, kurį sudaro 29 fotografijos, vaizduojančios tą patį kambarį iš viršaus vis kitu laiku, ir 1 fotografija, vaizduojanti minėto kambario lubas. Dar verta paminėti, kad parodos rengėjai mažąją „Post“ galerijos salę pavertė camera obscura. Tad jei apsilankysite galerijoje saulėtą dieną, galbūt ant vienos iš galerijos sienų išvysite šviesos projektuojamą vaizdą.

Paroda galerijoje „Post“ (Laisvės al. 51a) veikia iki gegužės 5 d.