Justinas Vaitiekūnas. Tapyba, piešiniai

2017 m. balandžio 4–23 d.
VDA parodų salės „Titanikas“, I aukštas, Maironio g. 3
Dirba III-VI 12–18 val., VII 12–16 val.
Parodos atidarymas balandžio 4 d. 18 val.

Šv. Mišios už visus tapytojus ir šio pašaukimo žmones
Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje, Rūdninkų g. 20/1, 2017 m. balandžio 2 d., sekmadienį,  12 val.

Susitikimas su autoriumi parodoje
Balandžio 22, 23 d. 12—14 val.

Parodos kuratorė Rima Blažytė

Justinas Vaitiekūnas yra tipiškas ir chrestomatinis, o taip pat unikalus ir charizmatiškas Lietuvos tapytojas. Taip pat būtų galima apibrėžti šio menininko (nes tai daugiau menininkas, žmogus, kuriantis ne vien tapybą ar elementarius paveikslėlius) vietą laike – jis iškilo ir išryškėjo praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje (devyniasdešimtaisiais), kuomet Lietuvoje klestėjo nusikalstamumas, egzistavo ekonominis sąmyšis, o mene buvo kalbama apie tapybos mirtį bei naujus strateginius pokyčius. Justinas buvo būtent tuo menininku, kuris į tapybą, į tradicinį raiškos būdą pažvelgė kitaip. Viena vertus, jis iki šiol naudoja dažą ar pieštuką (daugiau spalvotą, bet ne vien) kaip priemonę kalbėjimui vaizdais; iš kitos pusės – visa tai naudojama ir veikiama kažkaip kitaip. Šiuo atveju tinka tas žodelis KAŽKAIP, nes iš tiesų, žiūrovas, žvelgiantis į J. Vaitiekūno kūrinius ir matantis tartum tipiškus peizažus, tradicinius natiurmortus, klasikines daugiafigūres kompozicijas (su visokiomis alegorijomis ir metaforomis) ir priverstas krapštytis pakaušį ir galvoti: „Taip, iš tiesų yra taip, bet kartu kažkas čia ne taip“. Galima spekuliuoti, aiškintis ir interpretuoti šį specifinį dalyką, analizuoti visą kultūrinį anų ir mūsų dienų šiuolaikinio meno kontekstą, bet esminis dalykas slypi tame, kad tapydamas (vaizduodamas ir įvaizdindamas) J. Vaitiekūnas užčiuopia kažką labai svarbaus, kažką nepakartojamo ir tikro – todėl priemonėmis jis ir yra simptomatiškas, o pasiekiamybėmis – nepakartojamas menininkas.

Belieka pridurti, kad tai kas, yra rodoma „Titanike“, yra savotiška retrospektyva, panoptikumas ir kunstkamera vienu metu, kalbanti ne tik apie J. Vaitiekūno tapybą, bet ir gyvenimą (turbūt mūsų visų) apskritai.

Vidas Poškus