Aistės Kisarauskaitės personalinė paroda „Semiramidės sodai“

Maloniai kviečiame į Aistės Kisarauskaitės personalinę parodą „Semiramidės sodai“, kuri Vilniaus dailės akademijos Tekstilės galerijoje „Artifex“ veiks nuo kovo 14d. iki balandžio 1d.  Atidarymas kovo 14d. 18 val.

Semiramidės sodai

„Semiramidės sodai (kabantieji Babilono sodai) – sodų kompleksas, pastatytas senovės mieste Babilone, Eufrato pakrantėje. Neišlikę.

 Terminas „Semiramidės sodai” apjungia dvi, atrodo, vienas nuo kito nutolusias temas – režisūrinės atminties, nebeturinčios materialių įrodymų istorijos, kuri gali būti tik vaizduotės gaminys ir gamtos, tiksliau, augalijos pasaulį.

Paroda sudaryta iš kelių skirtingų segmentų, kurių vienas – mano tėčio Vinco Kisarausko, grįžusio iš Berlyno, kur lankėsi pas ten jau kurį laiką gyvenantį Algimantą Švėgždą, pasakojimas. Po inksto persodinimo ilgą laiką Švėgždai buvo ribojamas geriamų skysčių kiekis ir menininkas kentė nuolatinį troškulį. Tuomet jis intensyviai kūrė grafikus kūrinius, piešdamas susisukusius, sudžiūvusius nuo sausros medžių lapus, taip stengdamasis savo troškulį palikti piešiniuose. Susisukę, skylėti, atspausti rudos spalvos dažu, aš aiškiai prisimenu tuos atspaudus. Jų ieškojau 2011 Nacionalinėje dailės galerijoje surengtoje retrospektyvinėje A. Švėgždos parodoje, vėliau, neradusi, tarp sūnaus Martyno turimų Švėgždos kūrinių, klausinėjau menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės, tyrusios menininko palikimą Berlyne. Panašu, kad tokių kūrinių iš viso nėra, nors juos ryškiai atsimenu. Todėl ryžausi tiesiog tai atkurti.

Kita dalis – tęstinis projektas, kurio metu kasmet fotografuotos žydinčios obelys Vilniuje. Skiepyti vaismedžiai, įsiterpę tarp daugiaaukščių, fabrikų kiemuose, šalia geležinkelio ar prie magistralių žymi miesto urbanizacijos sunaikintus kadaise buvusius mažus namelius su sodais aplink.

O tarp šių dalių – pieva. Neturinti aprašymo.„
                                       
Aistė Kisarauskaitė