Nuo vieno kraštutinumo prie kito

Mobilioje jaunąją Lietuvos menininkų kartą reprezentuojančioje galerijoje „The Rooster Gallery“ atsidarė naujausios Adomo Danusevičiaus kūrybos paroda tiesmuku pavadinimu „Penis Mushroom Series“. Gal toks pavadinimas ir nustebintų, jei tai būtų kito Lietuvos tapytojo personalinė paroda, tačiau vieno pirmųjų pradėjusių tyrinėti vyriškumo tematiką ir lig šiol nuosekliai dominuojančio šiame lauke menininko parodai toks serijos vardas ne tik pritinka, bet ir atrodo gana nuspėjamas. Vis dėlto plakatui pasirinkto kūrinio nuotrauka sukelia nuostabą – linksmai nusiteikęs molinis grybas-falas konstatuoja, jog aštuntojoje personalinėje Adomo Danusevičiaus parodoje išvysime... Keramiką?

Viena atrodo iškart aišku – menininką dominanti tematika išlieka nepakitusi. Danusevičius toliau analizuoja lytiškumo konstruktus ir reflektuoja queer tapatybės santykį su visuomene. Tačiau šį kartą jis tai atlieka kitu rakursu ne tik kalbant apie kūrybinę mediją, formą, bet ir apie patį vyriškumą. Pradėjus nuo hegemoninio vyriškumo kaip kamufliažinės maskuotės pereinama prie subordinuoto vyriškumo ir kempo estetikos (camp siekia perkoduoti socialinius konstruktus, kurių kultūrinė galia ir įtaka trukdo juos demontuoti ar ignoruoti; atsiskleidžia per išgalvojimus, stilizavimą, teatralizavimą, ironiją, žaismingumą ar hiperbolizavimą), o ši esti viena iš homoseksualių vyrų raiškos alternatyvų.

Tokį perspektyvos apie vyriškumą pakitimą puikiai atskleidžia barzda-falas, pratęsianti ciklą „Kamufliažinis vyriškumas“. Barzda, dažnai suvokiama kaip vyriškumo atributas, gali pasitarnauti takios, nenormatyvios tapatybės maskavimui. Bet ir atvirkščiai – prisimenant eurovizininkę Conchitą, standartizuotą suvokimą gali sugriauti, bent jau apžaisti. Įlipdyti gėlių žiedai barzdą padaro queer, o glazūros dar labiau sušvelnina reikšmes, tokiu būdu socialiniai lytiškumo kodai tarsi sujaukiami, hegemoninis vyriškumas nukenksminamas.

Salės viduryje iš visų pusių galima apžiūrėti kitus tris Danusevičiaus skulptūrinius objektus iš molio. Ši medija pasitarnauja kaip naujas įrankis, suteikiantis kitokią prieigą vizualizuoti kempo estetiką. Žvelgiant į grybus, gėlių žiedus ar keistus gyvius primenančias skulptūras, kuriose užkuoduotos genitalijos (perskaitomos ne tik kūriniuose, bet į tai grubiai nurodo ir pavadinimai), matyti siekis priminti kičą, o tai kūrinius paverčia kempo estetikos objektais ir grybo-falo išraiška darosi juokingesnė. Nustebina ir nedažnas menininko kūryboje žvilgsnis į moterį – „Vaginažuvės“ kiaurymė, šmaikščiai pasitinkanti kiekvieną lankytoją prie durų.

Piešinių ciklas „Apibersiu tave deimantais“ toliau kursto ironišką parodos nuotaikos manieringumą. Juk nepelnytai brangūs deimantai masinės kultūros suvokiami kaip vertingi ir nepaprastai gražūs, tačiau jų perteklius rėžia akį. O autorius siūlo brangiais niekučiais apiberti. Tačiau piešiniuose kempiško blizgesio nematyti: eskiziškas papaišymas anglimi atrodo niūrokas. Bet galime atpažinti puošniausia vadinamos barokinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios pompastiško interjero elementus, menininko papildytus grybais ir falais, pora žvejybinių kabliukų. Kituose piešiniuose vaizduojamas susvetimėjimas, netapatumo jausmas bei akidangčiai, siekiantys apsaugoti nuo neįprastų ir todėl dažnai bauginančių vaizdinių.

Kempiškos išraiškos turtingumas gali užkabinti, o tokia saviraiška išryškina hegemoniško vyriškumo slopinamas savybes. Per kempo estetiką patogiau išdrįsti tyrinėti save bei socialinių normų struktūras, galiausiai tokiu būdu švenčiamas tapatybės queeriškumas, nebeslepiamas dominuojančios kultūros nesuprastas savitumas. Kita vertus, užsikabinus sunku atsikabinti, žuvis traukiama pragaištin – kempas nuplukdo į savęs stereotipizavimą, identifikavimą tik per queer tapatybę. Taigi matyti, jog pavojingi abu kraštutinumai – tiek kempiška, tiek kamufliažinė būsenos.

Kitokia šioje parodoje ir Danusevičiaus tapyba: palyginti su ankstesniais darbais, šiandien ji labiau gestiška, skiriasi ir kūrinių koloritas. Potėpiai atrodo spontaniški, greiti, galbūt net agresyvūs, tačiau tinkantys falų ir grybų karalystėje. Taip pat eksponuojamos dvi itin asmeniškos menininko piešinėlių rašikliu knygos, kuriose vaizduojami tarp kamufliažo ir kempo slankiojantys vaizdiniai.

„Penis Mushroom Series“ parodoje pastebimos naujos patirtys ir pakitęs menininko mąstymas, dėl kurio nauju aspektu tyrinėjamos vyriškumo struktūros, išreiškiamos kitokiomis technikomis ar medijomis. Didžiausią įspūdį palieka Danusevičiaus kūryboje netikėtos kamerinės skulptūrėlės, kurios tikriausiai yra nauja menininko aistra, tad belieka palinkėti sėkmės toliau eksperimentuojant skulptūroje.