7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Meno espreso

Trumpa parodų Vilniuje apžvalga

Aistė Paulina Virbickaitė
Nr. 5 (1199), 2017-02-03
Dailė
Maria Loboda, ekspozicijos fragmentas. A.Vasilenko nuotr.
Maria Loboda, ekspozicijos fragmentas. A.Vasilenko nuotr.

Parodos, kuri galėtų tapti platesnės publikos numylėtine, Vilniuje šiuo metu lyg ir nesimato. Tačiau dėmesį atkreipti verta net į kelias.

 

Maria Loboda. Švytinti, švytinti, švytinti, sutinku savo pralaimėjimą (kuratorė – Ūla Tornau)

Šiuolaikinio meno centras didžiojoje salėje pristato specialiai šiai erdvei sukurtą lenkų menininkės instaliaciją. Nors parodos pavadinime minimas pralaimėjimas, sustojus prie didžiulio balto stalo ir ramiai besižvalgant aplink kelias minutes galima pasijusti laimėtoju – kažkokio milžiniško muziejaus direktoriumi ar istorijos valdovu. Pralaimėjimo jausmas galbūt ateis suvokus, jog pastaraisiais metais visi mes per televizorių ar internetu stebime šimtų muziejinių eksponatų griūtį ir nieko negalime pakeisti. Tai instaliacija-rebusas, sudaryta iš daug gipso, kelių fotografijų ir vienos kepurės, kuri turėtų priversti nusišypsoti.

Be to, laikraščiui patekus į skaitytojų rankas, ŠMC bus atidaromos dar dvi daug žadančios Patricijos Jurkšaitytės ir Indrės Šerpytytės parodos.

Paroda Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) veikia iki kovo 8 d.

 

Feliksas Jakubauskas. Tarp žemės ir dangaus (kuratorė – Lijana Šatavičiūtė)

Vienas ryškiausių lietuvių tekstilininkų „Titanike“ pristato kelias dešimtis pastaraisiais metais sukurtų darbų. Staklėmis austi gobelenai – tarsi tapytos lyrinės abstrakcijos, dar papuoštos poetiškais pavadinimais, tokiais kaip: „Žalias nakties šešėlis“, „Debesų tango“, „Veidrodis vandenyje“. Kuriant elegantišką vaizdą išnaudojamos gobeleno faktūros, minkštų matinių ir blizgių medžiagų kontrastai, o taškinis apšvietimas kai kuriems gobelenams net suteikia prabangaus švytėjimo. Žinančių ankstesnę menininko kūrybą paroda nenustebins, tačiau išsiilgusiems klasikos ir meistriškumo turėtų patikti.  

Paroda VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, antras aukštas) veikia iki vasario 12 d.

 

Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė

Per vasario plikledį į šilko kelią mus nukeliauti kviečia Taikomosios dailės muziejuje neseniai atidaryta paroda „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“. Keliose pritemdytose salėse eksponuojama beveik šimtas įspūdingų eksponatų, siekiančių laikotarpį nuo Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) iki Mingų (1368–1644) dinastijų. Deja, kaip dažnai nutinka Lietuvos dailės muziejaus parodose, kad ir kokie puikūs ir brangūs būtų eksponatai, vis „prasimuša“ keistoka neapykanta žiūrovui. Šį kartą organizatoriai nusprendė palikti mus be jokios eksponatus paaiškinančios informacijos – pateikiamos tik datos ir radimvietės, tad maždaug 3000 metų senumo megzta kepurė mums pasakoja panašiai tiek pat, kiek ir jos giminaitė Šiuolaikinio meno centre.

Paroda Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A) veikia iki balandžio 18 d.

 

Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai (kuratorius – Viktoras Liutkus)

Nors pavadinimas ir ilgas, paroda V. Kasiulio muziejuje kompaktiška ir simpatiška. Greičiausiai patiks tiems, kurie žavisi modernizmo skulptūra su jai būdingomis formomis, lengvu erotiškumu ir modernistams būdingu tikėjimu gyvenimu, kuris šiandien atrodo toks tolimas ir žavus. Rodomos Antano Mončio medinės skulptūros, garsieji švilpiai, gofruoto kartono koliažai, piešiniai – parodos kūriniai atsivežti iš trijų privačių Prancūzijos kolekcijų bei A. Mončio muziejaus Palangoje. Parodos kuratoriaus teigimu, „6–9-ojo dešimtmečių Mončio skulptūrose, koliažuose, piešiniuose rasime tiek XX a. pirmosios pusės art deco stilistikos atgarsių, tiek pokarinės skulptūros atstovų (Henrio Moore’o, Hanso Arpo, Henrio Laurenso, Konstantino Brâncușio) išpuoselėtos plastikos ženklų. Per ilgus emigracijos metus dailininkas neprarado gimtųjų šaknų, subrandino savo stilių ir laisvą kūrybos dvasią, kurią skleidė tiek kūrybingi bendražygiai, tiek ir Paryžius meninė aplinka.“ Mončio „bendražygiams“ skiriama po vieną parodos salę, jų darbai pratęsia pasivaikščiojimą po modernizmą ir pasakojimą apie patį Mončį.

Paroda Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Gošauto g. 1) veikia iki kovo 26 d.

Maria Loboda, ekspozicijos fragmentas. A.Vasilenko nuotr.
Maria Loboda, ekspozicijos fragmentas. A.Vasilenko nuotr.
Feliksas Jakubauskas, „Žalias nakties šešėlis“. 2015 m.
Feliksas Jakubauskas, „Žalias nakties šešėlis“. 2015 m.
Bronzinė pabaisa. Pavasario ir rudens periodas (770-476 m. per. Kr)
Bronzinė pabaisa. Pavasario ir rudens periodas (770-476 m. per. Kr)
Antanas Mončys, „Bučinys“. 1975 m. LDM nuotr.
Antanas Mončys, „Bučinys“. 1975 m. LDM nuotr.