7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kultūrinių linijų sankirtos

Kauno tarptautinė grafikos bienalė „Kultūros linija“ M. Žilinsko dailės ir Kauno paveikslų galerijose

Deima Žuklytė
Nr. 16 (1122), 2015-04-24
Dailė
Kęstučio Vasiliūno kūrinys. E. Mikalauskio nuotr.
Kęstučio Vasiliūno kūrinys. E. Mikalauskio nuotr.
2014-aisiais vyko jau 16-oji Talino grafikos trienalė, 2013-aisiais Kaliningrade – 11-oji Baltijos šalių grafikos meno bienalė. Lietuvoje kol kas – tik pirmoji Kauno tarptautinė grafikos bienalė ,,Kultūros linija“, bet ji vis dėlto sugebėjo pradėti stipriai. Nuo paskutinio bene ryškiausio šiai dailės šakai skirto įvykio – parodų ciklo ,,Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“ – spėjo prabėgti dveji metai. Tad grafikos bienalė Kaune vyksta tikrai laiku ir vietoje. Beje, apie vietą – tęsiant tradiciją, Kaunas turi puikią galimybę dailės mėgėjo sąmonėje įsitvirtinti kaip kokybiškų didelės apimties parodų miestas.
 
Trumpai pristatant tarptautinę bienalę, reikia paminėti, jog joje daugiausia eksponuojama menininkų iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos kūryba, taip pat keleto iš Estijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Dalyviai – gerai žinomi vidurinės kartos dailininkai, su keliomis jaunesnių grafikų išimtimis. Taigi bienalėje matome kūrėjus, turinčius savitą, atpažįstamą braižą, nepateikiančius didelių staigmenų, bet užtikrinančius parodos kokybę ir, kalbant apie užsieniečius, veikiausiai dar nematytus Lietuvos publikai.
 
Bienalės pranešime spaudai teigiama, jog visi kviestiniai dalyviai klasikinėmis grafikos technikomis bando ,,atskleisti šiuolaikinio pasaulio istorijas ar reikšmes“. Manau, jog šis teiginys bene geriausiai išryškėja lenkų dailininkų darbuose. Jie kuria santūriausiai, čia dominuoja monochrominės spalvos, nesiekiama pigių išorinių efektų, tačiau tai nesutrukdo perteikti gilias idėjas. ,,Šiuolaikinio pasaulio istorijos“ netikėtai atsiskleidžia Andrzejaus Węcławskio grafikoje. Menininkas sugretina praeitį simbolizuojančius archajiškus ženklus, primenančius runas, su skaitmeniniu vaizdu, kuriame, pasirodo, jos irgi užkoduotos. Tiek pat įdomi ir Krzystofo Tomalskio darbų serija ,,Alternatyvioji kosmogonija“, kurioje asociatyviai susijungia vienas šalia kito vaizduojami namo karkasas, žmogaus šonkauliai, ranka ir tvarkingai ,,išrikiuotos“ planetos.
 
Visiškai kitokie – spalvingi ir iliustratyvūs – yra latvių darbai, pavyzdžiui, tapybiškos ir jautrios Lasmos Pujates litografijos. Tačiau latvių ekspozicija gana lengvabūdiška, dažnai sprendžia vien dekoratyvines problemas, kaip Paulis Liepa ar Tatjana Krivenkova, žaidžiantys spalvomis ir formomis. Iš jų išsiskiria konceptualiai mąstanti Liena Bondare, jos darbus aptarsiu vėliau.
 
Iš bienalėje eksponuojamų turbūt sunkiausia įvertinti lietuvių grafikų darbus, stilistiškai nesudarančius vieningos visumos. Mato Dūdos ir Rimvydo Kepežinsko kūriniai – tamsūs, atrodo, besistengiantys praskleisti transcendenciją slepiančią užuolaidą, – kaip diena ir naktis skiriasi nuo ryškių ir tiesmukų Kristinos Norvilaitės kompozicijų ar sarkastiškai Edmundo Saladžiaus vaizduojamų scenų. Lietuvių gretas papildo jaunosios kartos atstovės Greta Grendaitė ir Gabija Vidrinskaitė, jų darbai, nors sėkmingai susilieja su bendra bienalės ekspozicija, pernelyg neišsiskiria. Taigi lietuvišką parodos dalį apibūdinčiau kaip bandymą parodyti mūsų grafikos įvairiapusiškumą ir nenorą dirbtinai formuoti vienokį ar kitokį jos įvaizdį.
 
Taigi teliko aptarti komisijos prizinėmis vietomis apdovanotus grafikus Peeterį Alliką, Kęstutį Vasiliūną ir Lieną Bondarę.  
 
Labiausiai mane nustebinęs komisijos sprendimas buvo I vieta apdovanoti estą Peeterį Alliką, bienalėje rodantį 13-kos darbų ciklą. Serijoje matomi keli natiurmortai, siužetiniuose kūriniuose – akį peršaunantis vaikėzas, autoportretas su iš skrybėlės ištraukiamu triušiu, vilkų gauja ir kita. Grafiko darbams negalima priekaištauti dėl techninio atlikimo, tačiau (siur)realistine maniera atliktuose linoraižiniuose sunku įžvelgti ką nors daugiau nei aukštą meistriškumo lygį. Estampuose nėra nei išskirtinio pasakojimo, nei netikėtos kompozicijos (vyrauja centrinė), nei perkeltinės prasmės – jokio netikėtumo, prikaustančio žvilgsnį ar lyg plokščias akmenėlis ežero paviršiuje atsimušančio mintyse. Keliuose kūriniuose pasistengus galima rasti kuklią tiesiogiai bandomą perteikti mintį (tarkime, labai norint galima nuogus vyrus ir moteris su iškelta lentele ,,Sex“ laikyti socialine kritika), tačiau su pirmąja vieta siejami didesni lūkesčiai lieka nepateisinti.
 
Vertesnis dėmesio – II vietą gavęs Kęstutis Vasiliūnas. Jis šiuolaikiškai interpretuoja tradicinius krikščioniškus siužetus: pranašo Danieliaus įmetimą į duobę liūtams suėsti, Kristaus kančią ir nukryžiavimą. Krikščioniškąją ikonografiją Vasiliūnas papildo popartine stilistika: kelis sykius kartoja kompoziciją ar jos elementus skirtingomis spalvų variacijomis, įpina „Coca-cola“ logotipą. Darbų stilistika primena Banksy ar kitų gatvės menininkų trafaretais kuriamus atvaizdus, tad religiniai motyvai atsiduria neįprastame kontekste, kuris skatina juos permąstyti.
 
III vieta buvo apdovanota latvė Liena Bondare. Jos užrašai ir piešiniai, sukurti kreida ant žalios lentos, yra tiesioginė nuoroda į Josepho Beuyso kūrybą, kartu tai – griežtesnė, labiau struktūrizuota jos interpretacija. Darbai jau buvo rodyti personalinėje Bondares parodoje Rygoje 2011 m., tačiau atrodo lyg specialiai sukurti Kauno bienalei – juose reflektuojama postmodernistinė dailė susijungia su grafikos ribų plėtra, tad pavadinimas ,,Kultūros linija“ įgauna naują prasmę. Manau, Lienos Bondares apdovanojimas prizine vieta parodo ir bienalės organizatorių vertybes: nors parodoje buvo akcentuojama klasikinių grafikos technikų svarba, rengėjai išlieka atviri ir alternatyviai meninei raiškai.
 
Kauno tarptautinėje grafikos bienalėje, be jau minėtų, yra dar ne vienas dėmesio vertas kūrinys. Galite tuo įsitikinti patys.
 
Bienalė vyksta iki balandžio 26 d.
Mykolo Žilinsko dailės galerija (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas)
Kauno paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16)
Dirba antradieniais–sekmadieniais 11–17 val., ketvirtadieniais 11–19 val.
 

 

Kęstučio Vasiliūno kūrinys. E. Mikalauskio nuotr.
Kęstučio Vasiliūno kūrinys. E. Mikalauskio nuotr.
Kęstučio Vasiliūno kūrinių ekspozicija. E. Mikalauskio nuotr.
Kęstučio Vasiliūno kūrinių ekspozicija. E. Mikalauskio nuotr.
Kristinos Norvilaitės kūrinių ekspozicija. T. Ivanausko nuotr.
Kristinos Norvilaitės kūrinių ekspozicija. T. Ivanausko nuotr.
Gabijos Vidrinskaitės kūrinių ekspozicija. T. Ivanausko nuotr.
Gabijos Vidrinskaitės kūrinių ekspozicija. T. Ivanausko nuotr.
Gabijos Vidrinskaitės kūrinys. E. Mikalauskio nuotr.
Gabijos Vidrinskaitės kūrinys. E. Mikalauskio nuotr.
Rimvydas Kepežinskas, ,,Fontanas“, E. Mikalauskio nuotr.
Rimvydas Kepežinskas, ,,Fontanas“, E. Mikalauskio nuotr.
Eglės Vertelkaitės kūrinių ekspozicija. T. Ivanausko nuotr.
Eglės Vertelkaitės kūrinių ekspozicija. T. Ivanausko nuotr.
Krzystof Tomalski, „Alternatyvioji kosmogonija“. 2011 m. M. Lalko nuotr.
Krzystof Tomalski, „Alternatyvioji kosmogonija“. 2011 m. M. Lalko nuotr.
Liena Bondare, „DNR“. 2011 m.
Liena Bondare, „DNR“. 2011 m.
Liena Bondare, „Įrankiai“. 2011 m.
Liena Bondare, „Įrankiai“. 2011 m.
Peeter Allik, ,,Dzeusas ir Elena“. 2013 m. E. Mikalauskio nuotr.
Peeter Allik, ,,Dzeusas ir Elena“. 2013 m. E. Mikalauskio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. E. Mikalauskio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. E. Mikalauskio nuotr.