7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Intriguojantis uždavinys

Lietuvos menininkai Liuksemburge

 

Ieva Pleikienė
Nr. 46 (1060), 2013-12-13
Dailė LT menininkai užsienyje
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento darbuotojų iniciatyva Liuksemburge šį pusmetį surengtas solidus Lietuvos menininkų parodų ciklas. Jis pradėtas Mariaus Jovaišos fotografijomis „Neregėta Lietuva“, o baigiamas Antano Sutkaus fotografijų ekspozicija. Taip pat demonstruoti Valentino Antanavičiaus asambliažai, Stasio Eidrigevičiaus plakatai, Gintaro Kraujelio tapyba, Sigito Baltramaičio ir Arūno Baltėno fotografijos, vaikų knygų iliustracijų paroda „Illustrarium“. Labai norisi, kad Europos Komisijoje dirbančių lietuvių atliktas darbas garsinant mūsų šalies meną būtų žinomas ir Lietuvoje. Todėl pasidalyti įspūdžiais apie parodų ciklą pakvietėme šios idėjos sumanytoją Ingą Lukoševičiūtę.
 
 
Kas paskatino imtis tokio tęstinio renginio?
Aštuonios Lietuvos menininkų parodos ir pagrindinis Lietuvos pristatymo renginys, kuriame paskaitą skaitė iš JAV pakviestas Tomas Venclova, muzikavo skrabalininkas Regimantas Šilinskas ir buvo rodomos Arūno Baltėno fotografijos, – išties nemenkų užmojų programa. Tačiau ir proga nepaprasta.
 
Antrąjį 2013-ųjų pusmetį Lietuva pirmą kartą istorijoje pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Valstybių narių yra 28 ir „pirmininko“ pareigas jos eina nustatyta eilės tvarka, tad ši galimybė pasitaiko tik kas porą dešimtmečių. Tiesiog negalėjome praleisti progos pasidalyti dideliu mažos šalies menu su Europos Komisijos kolegomis.
Minėtos programos iniciatorius ir įgyvendintojas – Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamentas. Didžioji dalis Europos Komisijos direktoratų įsikūrę Briuselyje, o mūsiškis – Liuksemburge. Briuselyje yra Lietuvos Respublikos ambasada ir Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje, tad natūralu, kad Lietuvos ir jos kultūros viešinimo veikla ten gerokai aktyvesnė. Tos veiklos vaisių retkarčiais galime paragauti ir Liuksemburge, bet apskritai daugiausia tenka pasikliauti Liuksemburgo lietuvių bendruomenės ar pavienių jos narių jėgomis ir lėšomis. Visos aštuonios parodos ir didysis Lietuvos pristatymo renginys vyko Europos Komisijos JMO rūmuose. Keliomis parodomis pasidalijome ir su Briuselio kolegomis.
 
Kas nulėmė kviečiamųjų menininkų sąrašą?
Atrinkti menininkus buvo sunkus, bet intriguojantis uždavinys. Pirminis – gana ilgas – sąrašas buvo kolektyvinių diskusijų rezultatas, kurį lėmė gerai apgalvotas ir pagrįstas pasirinkimas, ryšiai su kviečiamaisiais, mūsų įsivaizduojamas potencialus menininkų geranoriškumas ir kartais tiesiog atsitiktinumas. Norėjome, kad būtų atstovaujama kuo įvairesnėms sritims: tapybai, fotografijai, grafikai, plakato, tekstilės menui, muzikai, literatūrai ir t. t. Tarėmės, diskutavome, svarstėme logistines ir finansines galimybes. Susirašėme laiškais ir susiskambinome su autoriais. Vieni pakviestieji pažadėjo ir netesėjo, kiti, mūsų džiaugsmui, entuziazmo rodė daugiau, nei tikėjomės. Po truputį išsirutuliojo trumpasis – itin garsių Lietuvos menininkų – sąrašas. Jį peržvelgę kiek nusigandome – buvo sunku patikėti, kad viską pavyks padaryti vien savo jėgomis ir iš savo kišenės.
 
Valentinas Antanavičius, Marius Jovaiša, Stasys Eidrigevičius, Gintaras Kraujelis, Egidijus Rudinskas, Antanas Sutkus, Sigitas Baltramaitis. Tai trumpojo sąrašo menininkai. Be to, eksponavome iš Tarptautinių kultūros programų centro pasiskolintą Lietuvos vaikų knygų iliustracijų parodą „Illustrarium“ ir savo pačių vaisių – „Found in Translation. Lithuanian Literature in the EU Languages“. Pastarasis – verstinės lietuvių literatūros visomis 24 oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis paroda. Knygas, beje, nuspręsta parduoti Europos Komisijos labdaros renginyje, o surinktas lėšas skirti nedidelio Lietuvos miestelio vaikų namams, kuriuos remiame jau ne vienus metus.
 
Ar parodos sulaukė publikos dėmesio, kas žiūrovams buvo įdomiausia?
Kiekviena paroda atrado savo žiūrovų, o kiekvienas žiūrovas – savo parodą. Iš to, kad teko atsakinėti į klausimus apie visas parodas, sprendžiu, kad visi menininkai sulaukė susidomėjimo ir įgijo naujų gerbėjų iš įvairių valstybių narių. Dalis G. Kraujelio, V. Antanavičiaus, S. Baltramaičio, A. Baltėno kūrinių atrado naujus šeimininkus ir liko Liuksemburge. Vis dėlto didžiausią ažiotažą, mums gal kiek netikėtą, sukėlė „Illustrarium“ – paroda, kurią kolegos komentaruose vadino „gražia, juokinga ir verčiančia susimąstyti“ ir užvertė mus klausimais, kur galima įsigyti reprodukcijų.
 
Ar ciklas pateisino rengėjų lūkesčius?
„Išmatuoti“ realią šitų parodų naudą Lietuvai ir jos kultūrai būtų sunku, bet manau, kad bet kokia viešinimo veikla yra potencialiai vertinga. Darbus bent viena akimi pamatė, menininkų pavardes išgirdo 28 Europos Sąjungos valstybių narių atstovai. Tiek menininkai ir jų parodos, tiek mes, organizatoriai, sulaukėme daug komplimentų. Galimybė pabendrauti su pačiais menininkais – irgi nemenka likimo dovana.
 
Tačiau prieš sulaukiant komplimentų ir įvertinimo reikėjo nudirbti daugybę darbų: sudaryti kūrinių pristatymo ir grąžinimo grafiką, užsakyti transportą, pasirūpinti draudimu, parengti ir išspausdinti parodų plakatus ir katalogus, paruošti ekspoziciją, skleisti informaciją apie parodą, atsakinėti į susidomėjusiųjų klausimus ir panašiai. Kai kurie menininkai atvyko į parodos atidarymą, tad teko rūpintis jų priėmimu, apgyvendinimu, ekskursijomis ir vernisažų organizavimu, pradedant informacijos sklaida, vyno bei užkandžių pirkimu ir baigiant svečio pristatymu auditorijai. Labiau malonumu nei darbu vadinčiau mūsų svečių asmeninių pageidavimų vykdymą. O jų būta įvairių: nuo apsilankymo modernaus meno muziejuje MUDAM ar midijų grietinėlės padaže ragavimo iki ekskursijos į buvusią „Liuksemburgo radijo“ buveinę.
 
Visi darbai, įskaitant šimtus telefono skambučių ir elektroninių laiškų, veiklos koordinavimas ir atsakomybė gulė ant pečių žmonėms, kurie visą dieną dirba savo tiesioginį, su parodomis ar menu niekaip nesusijusį darbą. Jaučiausi diriguojanti didžiuliam chorui, nors pati natas menkai pažįstu. Lieka tik stebėtis, bet choras dainavo, ir visai neblogai.
 
Liepos mėnesį skelbdami kultūros programos pradžią ją pristatėme šūkiu „Lithuania wants to be seen“ („Lietuva nori būti pamatyta“). Programai einant į pabaigą, manau, galima pasidžiaugti – Lietuva buvo ir pamatyta, ir išgirsta. Dabar laikas perduoti pirmininkavimo estafetės lazdelę graikams.

 

Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Parodos „Illustrarium“ ekspozicijos fragmentas
Mariaus Jovaišos fotografijų „Neregėta Lietuva“ ekspozicijos fragmentas
Mariaus Jovaišos fotografijų „Neregėta Lietuva“ ekspozicijos fragmentas
Valentinas Antanavičius, „Susitikimas". 2005 m.
Valentinas Antanavičius, „Susitikimas". 2005 m.