7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Evelina Januškaitė

Evelina Januškaitė

Pastovus kintamumas

Julijos Pociūtės paroda „Bangãvimo skãlė“ Pamėnkalnio galerijoje

Dabartinis laikas menininkei Julijai Pociūtei – tai kūrybinė dispersija. Bangavimo skalėje jos kūryba pasiekė progreso ir kilimo fazę: instaliacija „Trys atspindžio pusės“ ką tik pristatyta Berlyne, vienas autorės darbų eksponuotas Murano stiklo muziejuje, netrukus planuojama surengti parodą Karališkajame La Granja stiklo muziejuje Ispanijoje, spalio mėn. – galerijoje „101“ Kaune, o balandžio 27 d. paroda „Bangãvimo skãlė“ atidaryta Pamėnkalnio galerijoje Vilniuje. Joje eksponuojamos fotografijos, videomeno kūriniai, performansų įrašai ir įvairių medžiagų objektai. Julija vis dar pristatoma kaip stiklo menininkė, tačiau manyčiau, kad jos kūryba jau seniai išėjo į tarpdisciplininio meno lauką.

Su malonumu skaitau kvantinės fizikos teorijas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo painios, o kai pradedi žingsnis po žingsnio sekti giją, pasidaro dar painiau. Galimybė būti dviejose vietose vienu metu, ir tik matavimo veiksmas užfiksuoja reiškinio buvimą – jau seniai pastebėjau šios superpozicijos analogiją su meno kūrinio suvokimu, kuris priklauso nuo suvokėjo požiūrio. Įvairios teorijos, sąvokos ir praktinis jų patyrimas susieja meną ir mokslą simboline jungtimi, o Julija, pabrėždama asmeninių atskaitos taškų kūrimą, reflektuoja tai savo darbuose.

Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, parodos „Bangãvimo skãlė“ fragmentas. 2016 m. A. Narušytės nuotr.
Evelina Januškaitė

Konteksto dėmenys stiklo mene

Stiklo meno paroda VDA parodų salėse „Titanikas“

Vasario 9 d. VDA parodų salių „Titanikas“ pirmame aukšte atidaryta VDA Kauno fakulteto stiklo studijų programos studentų darbų paroda. Parodą lydėjo šiuolaikiškai suformuota reklaminė kampanija: sukurti ir prieš atidarymą kurį laiką viešinti įtaigūs trumpi videoklipai, skleidžiama internetinė reklama, pasitelkiami socialiniai tinklai. Paroda savo turiniu iš dalies retrospektyvinė – eksponuota nemaža dalis pastarųjų metų įdomiausių studentų kursinių ir baigiamųjų darbų. Tačiau parodos kuratoriai stengėsi retrospektyvą atskleisti kiek kitu rakursu, reflektuojančiu šiandieninį stiklo meno kontekstą.

 

Kontekstas šioje parodoje – ir pavadinimas, ir koncepcija, ir raiškos būdas. Paties žodžio etimologija nurodo į struktūros formavimą, sujungimą, turi sąsajų su tekstūra. Anotacijoje pabrėžiama, kad „kontekstas – tai kokio nors fakto ar įvykio sąlygos ar aplinka, leidžianti tiksliau suprasti į ją įeinančių reiškinių prasmę“. Meno lauke sąvoka „kontekstas“ yra labai dažna ir įvairiai artikuliuojama. Imta atsižvelgti ne tik į meno kūrinio vizualumą, bet ir reiškiamas idėjas bei sukūrimo aplinkybes. Nors užuomazgų būta anksčiau, apie kontekstualų meną (kaip meno kryptį) galime kalbėti nuo XX a. vidurio pasaulinės meno praktikos pavyzdžių. Kontekstualaus ir konceptualaus meno kryptys oponuodamos viena kitai formavo to meto meninį diskursą ir dėjo pagrindą šiandieninei meno traktuotei.

Kamilė Stanevičiūtė, „Vienas iš septynių“. 2015 m. Nuotrauka iš VDA KDF Stiklo katedros archyvo
Kamilė Stanevičiūtė, „Vienas iš septynių“. 2015 m. Nuotrauka iš VDA KDF Stiklo katedros archyvo
Regina Selickaitė, „Ikona“, fragmentas. 2005 m. A. Narušytės nuotr.
Regina Selickaitė, „Ikona“, fragmentas. 2005 m. A. Narušytės nuotr.
Andrius Keturka, „Skęstanti laisvė“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Andrius Keturka, „Skęstanti laisvė“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Sigita Gaučienė, „Silvijos spalvos“, fragmentas. 2011 m. Nuotrauka iš VDA KDF Stiklo katedros archyvo
Sigita Gaučienė, „Silvijos spalvos“, fragmentas. 2011 m. Nuotrauka iš VDA KDF Stiklo katedros archyvo
Jolita Jakštaitė, „Žymės“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Jolita Jakštaitė, „Žymės“. 2015 m. A. Narušytės nuotr.
Aida Durneikaitė, „Personos“, fragmentas. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Aida Durneikaitė, „Personos“, fragmentas. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Julija Pociūtė, „Keturios tuščios sienos“, instaliacija. 2007 m. Nuotrauka iš VDA KDF Stiklo katedros archyvo
Julija Pociūtė, „Keturios tuščios sienos“, instaliacija. 2007 m. Nuotrauka iš VDA KDF Stiklo katedros archyvo
Evelina Januškaitė

Nedažni stiklo meno blyksniai

Baltijos šalių šiuolaikinio stiklo meno ir vitražo paroda „Švytintys, pjaunantys, dūžtantys“ VDA parodų salėse „Titanikas“

VDA Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros organizuota tarptautinė paroda „Švytintys, pjaunantys, dūžtantys“ į parodų salę „Titanikas“ sukvietė daugiau nei 30 Baltijos šalių akademinės meno bendruomenės narių, pristatančių savo kūrybą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailės akademijų dėstytojų ir studentų darbai šioje erdvėje sužibo ir idėjine, ir vizualine įvairove. Parodos koncepcija nenurodo į konkrečią temą: ji labiau skirta pristatyti kūrybines ir technologines kaimyninių šalių stiklo ir vitražo meno tendencijas.

 
Kas yra šiuolaikinis stiklo ir vitražo menas? Kuo šiandieniniame meno kontekste, kuriame dominuoja konceptualumo paieškos, ypatinga ši materija? Šiuolaikinėje meno praktikoje mentaliniai raiškos elementai svarbesni už fizinį meno kūrinio būvį, o medžiagos menui kurti ieškoma neišsenkančiuose vaizduotės ir pasąmonės kloduose. Vis dėlto stiklas, kaip raiškos priemonė, nepraranda savo žavesio: dabartiniame mene jis įgauna naujų netikėtų rakursų. Stiklas derinamas su fotografija, videoprojekcijomis, šviesos instaliacijomis, o kartais meno kūriniu tampa tiesiog eksponavimui pritaikytas stiklo lakštas. Varijuodamas daugialypiais įvaizdžiais jis atskleidžia niekuo nepakeičiamą iliuzoriškumo naratyvą. Taip stiklas tampa atspindžių kupinu menu, kuris suspindi žiūrovo žvilgsnyje į kaskart skirtingais optiniais efektais pripildytą perspektyvą.

Karolina Voicechovskaja, „50 rožinių atspalvių“, instaliacijos fragmentas. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Karolina Voicechovskaja, „50 rožinių atspalvių“, instaliacijos fragmentas. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Karolina Voicechovskaja, „50 rožinių atspalvių“, instaliacijos fragmentas. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Karolina Voicechovskaja, „50 rožinių atspalvių“, instaliacijos fragmentas. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Inguna Audere, „Numatyta“ („Intented“). 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Inguna Audere, „Numatyta“ („Intented“). 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Virginijus Broneika, „Rytas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Virginijus Broneika, „Rytas“. 2014 m. A. Narušytės nuotr.
Pijus Cicėnas, „Harlo“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Pijus Cicėnas, „Harlo“. 2013 m. A. Narušytės nuotr.
Piret Ellamaa, „Surištas I“ („Bound I“). 2009 m. A. Narušytės nuotr.
Piret Ellamaa, „Surištas I“ („Bound I“). 2009 m. A. Narušytės nuotr.
Alma Galinskaitė, „Svajonės“. 2008 m. A. Narušytės nuotr.
Alma Galinskaitė, „Svajonės“. 2008 m. A. Narušytės nuotr.
Agnese Gedule, „Tapatybės antspaudas“ („Identity Seal“). 2010 m. A. Narušytės nuotr.
Agnese Gedule, „Tapatybės antspaudas“ („Identity Seal“). 2010 m. A. Narušytės nuotr.
Evelina Januškaitė

Anapus atspindžio

Julijos Pociūtės veidrodinė kūryba galerijoje „Meno parkas“

 Kovo 17 d. galerijoje „Meno parkas“, Kaune, atidaryta jaunosios kartos menininkės Julijos Pociūtės paroda „3 atspindžio pusės“. Joje eksponuojama kompleksinė instaliacija, sukurta jungiant skirtingas medžiagas ir raiškos priemones – stiklą, veidrodį, fotografiją, video-, medį ir kt. Toks materijų derinimas nurodo į parodos idėją – pagrindinių filosofinių reiškinių ambivalentiškumą. Pasitelkdama reflektuojančius paviršius, autorė grynina laiko ir tikrovės iliuziją, kvestionuoja realybės ir fikcijos, gyvybės ir mirties, objekto ir jo atspindžio temas. Šiuolaikiniame mene kombinuojant ne tik materialias medžiagas, bet ir mentalinio pobūdžio elementus, Pociūtės naudojamas veidrodis tampa priemone įprasminti simbolinį atspindžio motyvą, kuris moderuoja tiek menininko, tiek žiūrovo savęs ir aplinkos suvokimą.

Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Evelina Januškaitė

Reliatyvus netikėtumas profesionalumo fone

Džiazo ir stiklo meno simpoziumas „Glass Jazz 2014“ Panevėžyje

Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje Panevėžyje vyko tarptautinis šiuolaikinio stiklo meno simpoziumas „Glass Jazz 2014“. Muzika ir dailė čia susipynė, papildydamos viena kitą išskirtiniais savo bruožais. Pagrindinis aspektas, siejantis simpoziumo meninę ir muzikinę paraleles – kūrybinė improvizacija. Būdama ne tik teoretikė, bet ir stiklo meno praktikė, suvokdama karšto stiklo technologijos sudėtingumą ir darbo preciziką galiu teigti, jog šios stiklo technologijos procesai nėra paprasti, kaip daugelis galėtų pagalvoti, išgirdę improvizacijos terminą. Ko gero, toks kūrybinio veiksmo apibūdinimas daugeliui asocijuojasi su netikėtumo ir neapibrėžtumo principu. Karšto stiklo gamyba (čia kalbu tik apie techninį atlikimą), taip pat ir džiazo muzikos kompozicijos turi privilegiją tapti netikėtu rezultatu. Tačiau galutinio produkto neapibrėžtumas reikalauja ne tik atlikėjo (menininko, techninio darbuotojo ar muzikanto) talento, bet ir sąmoningo suvokimo, kompetencijos ir intelektinio darbo. Kitaip rezultatas virstų chaotišku nesusipratimu, o ne harmoninga visuma. Improvizacija nėra chaosas, ir net chaosas nėra padrika laisvamaniška struktūra – tai sistemingo darbo, kūrybos ir profesionalaus atlikimo simbiozė. Kaip kad Ingmaras Bergmanas yra pasakęs: „Tik tas, kuris yra gerai pasiruošęs, turi galimybę improvizuoti.“

Zaiga Baiža, „Ritmas“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Zaiga Baiža, „Ritmas“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Fidail Ibragimov, „Bandža“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Fidail Ibragimov, „Bandža“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Anda Munkevica, „Jaunoji karta“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Anda Munkevica, „Jaunoji karta“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Remigijus Kriukas, „Burės“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Remigijus Kriukas, „Burės“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Valmantas Gutauskas, „Paukščiai ir jūra“. I. Martinkevičiūtės nuotr.
Valmantas Gutauskas, „Paukščiai ir jūra“. I. Martinkevičiūtės nuotr.