7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Danutė Gambickaitė

Danutė Gambickaitė

Tauro Kensmino paroda „Trianguliacija“ galerijoje „5 malūnai“

 

Trianguliacijos terminas žodyne apibrėžiamas kaip geodezinių punktų padėties radimas, sudarant matuojamos žemės plotų trikampių grandines. Tauro Kensmino parodoje trianguliacija veikia kaip nuoroda į kūrinio formaliąją pusę – trikampio geometrinė figūra čia funkcionuoja kaip tam tikras modulis, kuriuo remiantis konstruojami instaliaciją sudarantys elementai bei kuriamas jų tarpusavio ryšys.

 

Tauras Kensminas, „Trianguliacija“
Tauras Kensminas, „Trianguliacija“
Danutė Gambickaitė

Priešprieša tik pavadinime

Paroda „Menas vs dizainas?“ ir Eglės Ridikaitės personalinė paroda Gdanske

Gdansko ir Vilniaus bendradarbiavimas užsimezgė prieš maždaug dešimtmetį, pasirašius miestų bendradarbiavimo sutartį. Be sutarties ir jaukaus renginio „Vilnius Gdanske“, kažin ar kas besietų šiuos du labai skirtingus miestus. Kaip ir kasmet, rudeniop buvo išsiųsta šiek tiek vilnietiško meno, tiksliau, dizaino, o dar tiksliau tariant – ir to, ir ano.
 
Šis tekstas kaip tik ir yra apie ir aną. Paroda „Menas vs dizainas?“ („Art vs Design?) kalba apie vis dar aktualią dilemą, su kuria susiduria dizaino objektai, pretenduojantys tapti meno kūriniais, arba taikomąjį pobūdį turintys meno kūriniai, nepraradę funkcijos. Tekstilės baruose ši dilema buvo gaji nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai į šiuolaikinio meno lauką įsiveržė aktyvios ir drąsios tekstilininkės menininkės Eglė Ganda Bogdanienė, Vita Gelūnienė, Lina Jonikė etc. Su savo kūriniais jos žygiavo užtikrintai ir intriguojančiai spręsdamos socialines temas, moteriškos tapatybės klausimus, maištaudamos, kritikuodamos. Regis, niekam nekilo klausimų, ar jų kūryba yra per mažai „meniška“ (ką tai reiškia?) arba pernelyg „dizaineriška“. Šimtą kartų apmąstyta ir permąstyta tekstilės prigimtis, kaip rodo paroda „Menas vs Dizainas?“, vis dėlto dar kelia daug klausimų.
 

Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „Repeated“. 2014 m. A. Bogdano nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „Repeated“. 2014 m. A. Bogdano nuotr.
Parodos „Menas vs dizainas?“ fragmentas. A. Bogdano nuotr.
Parodos „Menas vs dizainas?“ fragmentas. A. Bogdano nuotr.
Aleksandra Glušinaitė, „Meškatronai“. 2013 m. A. Bogdano nuotr.
Aleksandra Glušinaitė, „Meškatronai“. 2013 m. A. Bogdano nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, instaliacijos „Red Tape“ fragmentas. 2013 m. A. Bogdano nuotr.
Eglė Ganda Bogdanienė, instaliacijos „Red Tape“ fragmentas. 2013 m. A. Bogdano nuotr.
Kazimieras Inčirauskas, „O Jūs, vaikai, taip darykit“. 2009 m. A. Bogdano nuotr.
Kazimieras Inčirauskas, „O Jūs, vaikai, taip darykit“. 2009 m. A. Bogdano nuotr.
Monika Žaltauskaitė-Grašienė, odos paveikslai ir odos krėslas. 2009 m. A. Bogdano nuotr.
Monika Žaltauskaitė-Grašienė, odos paveikslai ir odos krėslas. 2009 m. A. Bogdano nuotr.
„Mother Eleganza“, „Vogue“. 2014 m. A. Bogdano nuotr.
„Mother Eleganza“, „Vogue“. 2014 m. A. Bogdano nuotr.
„Mother Eleganza“ ekspozicijos dalis. A. Bogdano nuotr.
„Mother Eleganza“ ekspozicijos dalis. A. Bogdano nuotr.
Danutė Gambickaitė

Tai, ko žodžiais niekad neišreikščiau

Pokalbis su menininku Nerijumi Erminu

Ar atsimeni savo pirmą parodą?
Buvo tokia, kai dar studijavau Telšiuose. Mano pirmoji paroda įvyko mokyklos, kurioje mokiausi, koridoriuje. Pristačiau tik grafiką, skulptūrai eksponuoti nebuvo sąlygų.
 
Kada tai buvo?
Regis, 1995 m., bet tiksliai nepamenu. Tuo metu atrodė, kad dėstytojai „kiša“ akademistinį piešimą, o taip norėjosi „pasitaškyt“, norėjosi laisvės. Tokiomis parodomis bandėme neva tai priešintis (nors tų priešų gal ir nebuvo). Tie mano grafikos darbeliai buvo gana romantiški. Parodos pavadinimo jau ir nepamenu, o gal jo net ir nebuvo. Tie darbai turbūt yra išlikę, bet jau nežinau kur.
 
O kada jau pradėjai ką nors daryti kaip skulptorius?

Irgi Telšiuose, toje pačioje mokykloje. Buvo sunkūs laikai, nebuvo interneto, informacija gana sunkiai pasiekiama. Šiek tiek žinai, kad kažkas kažkur daroma, bet nieko aiškaus ir tikslaus. Labiausiai tais laikais sekiau ir domėjausi Navaku ir Šnipu. Vartydavau žurnalus, kuriuos pavykdavo rasti Telšiuose, į Vilnių juk dažnai neprivažinėsi, brangu. Nueini, būdavo, Telšiuose į biblioteką, tai randi tik kažkokius bulgariškus žurnalus apie Brancussi ir pan. Brancussi man buvo kažkoks „kosmosas“, pasiėmiau kirvį ir

Nerijus Erminas. „Marijos Magdalietės kabinetas“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. „Marijos Magdalietės kabinetas“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. Fragmentas iš instaliacijos „Marijos Magdalietės kabinetas“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. Fragmentas iš instaliacijos „Marijos Magdalietės kabinetas“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. „Duslintuvas“, fragmentas iš instaliacijos „Marijos Magdalietės kabinetas“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. „Duslintuvas“, fragmentas iš instaliacijos „Marijos Magdalietės kabinetas“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. „Tai, kas nematoma“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. „Tai, kas nematoma“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. „Ūglis“, fragmentas iš instaliacijos „Tai, kas nematoma“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. „Ūglis“, fragmentas iš instaliacijos „Tai, kas nematoma“. 2012–2013 m. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotrauka
Nerijus Erminas. Ekspozicijos fragmentas. A. Valiaugos nuotrauka
Danutė Gambickaitė

Visa tai, kas gali atsitikti / atsitiks

Apie Laros Favaretto personalinę parodą projektų erdvėje „The Gardens“

Gerai žinomos italų menininkės Laros Favaretto personalinėje parodoje galima pamatyti tris kūrinius, sukurtus skirtingais laikotarpiais, bet šioje parodoje atgimusius dar kitu, tik šiai konkrečiai erdvei skirtu pavidalu. Ir tas pavidalas, pasitelkiant parodos spaudos pranešime esančius žodžius, „kviečia pagalvoti apie erdvę skirtingais greičiais, kad ji būtų atkurta kur nors kitur“.
 
Laros Favaretto kūryboje dažniausiai su didesne ar mažesne ironija kalbama apie šiuolaikinę visuomenę, pramonę ir meno istoriją. Būtent visi šie elementai parodoje ir atsiskleidžia. Favaretto personalinė paroda „The Gardens“ projektų erdvėje yra įvietinto meno paroda. Tiesa, terminą „įvietintas menas“ čia reikėtų suprasti kiek kitaip nei įprasta, vėliau paaiškinsiu kodėl, dabar apie kūrinius skirtingais greičiais, kad jie būtų atkurti kur nors kitur. „Liepos 27“ („27 Luglio“, 2002), „Kur tik kelias eina, eina vienodai“ („Dove va la strada va lo stesso“, 2006), „Bet kuriam amžiui“ („For All Ages“, 2006) – visuose juose yra po ventiliatorių, kurio pučiamas oras prie sienos prispaudžia piešinius ir kalendoriaus lapelį su menininkės gimimo data. Nors visi kūriniai yra savarankiški ir šiuolaikinio meno kontekstais jie jau keliauja skirtingu greičiu, šiuo atveju – atgimsta instaliacijos ir personalinės parodos pavidalu.
 

Favaretto kūriniuose dažnai yra nemažas absurdo ir ironijos užtaisas. Jos ironija subtili ir elegantiška, dažniausiai savireflektyvi, ypač turint omenyje

Lara Favaretto. „Kur tik kelias eina, eina vienodai“. 2006 m. R. Narkaus nuotrauka, „The Gardens“ nuosavybė
Lara Favaretto. „Kur tik kelias eina, eina vienodai“. 2006 m. R. Narkaus nuotrauka, „The Gardens“ nuosavybė
Lara Favaretto. „Liepos 27“, 2002 m. R. Narkaus nuotrauka, „The Gardens“ nuosavybė
Lara Favaretto. „Liepos 27“, 2002 m. R. Narkaus nuotrauka, „The Gardens“ nuosavybė
Lara Favaretto. Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotrauka, „The Gardens“ nuosavybė
Lara Favaretto. Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotrauka, „The Gardens“ nuosavybė
Lara Favaretto. Ekspozicijos vaizdas. R. Narkaus nuotrauka, „The Gardens“ nuosavybė
Lara Favaretto. Ekspozicijos vaizdas. R. Narkaus nuotrauka, „The Gardens“ nuosavybė
Danutė Gambickaitė

Kiek savęs galima atiduoti kitiems?

Pokalbis su medijų menininku Mindaugu Gapševičiumi

Esi vadinamas vienu iš pirmųjų medijų menininkų Lietuvoje. Papasakok, kaip pradėjai dirbti su medijų menu. Labai įdomu tas pradžios kontekstas.
Tai buvo maždaug 1997-ieji. Internetas Lietuvoje atsirado apie 1996-uosius, o 1997-aisiais kažkaip netyčia kompiuteris ir internetas atsirado pas mane namie. Aš pats taigi buvau geriausias tapytojas (ironija, – D.G.), ir tada pagalvojau: „Kuo čia dėta tapyba, jeigu kalbam apie šiuolaikinius dalykus, viskas turėtų būti susiję su internetu.“ Taip pas Vilniaus dailės akademijos techniką Bendorių pasidariau pirmą internetinį puslapį.
 
Apie ką jis buvo?
Pirmą puslapį susikūriau apie save, nes buvau menininkas ir norėjau apeiti institucinį niuansą, kai norint patekti į galeriją reikia turėti pažinčių. Tą puslapį laikiau labai trumpai, kokį mėnesį, nes buvo niekam neįdomu. Gana greitai pradėjau bandyti kurti meną internete. Pirmas mano projektas buvo dienoraštis (nuoroda: http://www.o-o.lt/mi_ga/diary), sukūriau jį 1998-ųjų pradžioje. Dienoraščio esmė tokia: už mane viską atlieka kompiuteris. Du mėnesius rašiau apie tai, kaip kiekvieną dieną nieko neveikiu. Internetinėje versijoje jis buvo įgyvendintas naudojant „refresh“, puslapiai persikrauna automatiškai, taigi ir žiūrovui nieko daryti nereikia.
 
Atrodo, kad čia toks laiko peršokimas, nes „blogų“ (internetinių tinklaraščių) kultūra pradėjo formuotis ir išpopuliarėjo kiek vėliau.

Taip, taip, kai pradėjo formuotis „blogų“ kultūra, pagalvojau, kad panašius dalykus dariau gerokai anksčiau, bet truputį kitokiame kontekste. Aš savo dienoraštį rašiau ne kaip „blogą“, bet kaip konceptualų meną. Kai susipažinau su panašiomis temomis besidominčiais žmonėmis Latvijoje ir kitose šalyse, nutariau išsiaiškinti

Mindaugas Gapševičius. POT, Vilnius. D. Aleksaitės nuotr.
Mindaugas Gapševičius. POT, Vilnius. D. Aleksaitės nuotr.
„Migruojančios meno akademijos“ Nidos meno kolonijoje. M. Gapševičius nuotr.
„Migruojančios meno akademijos“ Nidos meno kolonijoje. M. Gapševičius nuotr.
„Migruojančios meno akademijos“ Nidos meno kolonijoje. M. Gapševičius nuotr.
„Migruojančios meno akademijos“ Nidos meno kolonijoje. M. Gapševičius nuotr.
Milda Laužikaitė šalia VDA studentų darbo. POT, Kaselis. V. Červiakov nuotr.
Milda Laužikaitė šalia VDA studentų darbo. POT, Kaselis. V. Červiakov nuotr.
POT, Vilnius. D. Aleksaitės nuotr.
POT, Vilnius. D. Aleksaitės nuotr.
POT, Vilnius. D. Aleksaitės nuotr.
POT, Vilnius. D. Aleksaitės nuotr.
Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės kūrinys projekte POT, Kaselis. L. Albrikienės nuotr.
Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės kūrinys projekte POT, Kaselis. L. Albrikienės nuotr.
Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės kūrinys projekte POT, Kaselis. U. Gelgudos nuotr.
Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės kūrinys projekte POT, Kaselis. U. Gelgudos nuotr.