Skulptoriaus, instaliacijų menininko Kęstučio Svirnelio paroda „Motoras, lateksas ir oras“ lankytojus stebina netikėtumu ir interaktyvumu. Autoriaus skulptūros reaguoja į žiūrovą, o tiksliau – į jo judesius arba prisilietimus, tokiu būdu priversdamos žiūrovą tapti dalyviu, kūrinio veikimo dalimi.
Autorius darbams naudoja paprastas, iš pažiūros neišraiškingas, kiekvieno žmogaus buityje atrandamas, dažniausiai sintetines medžiagas, tokias kaip guminės pirštinės, drenažo vamzdžiai arba vaikų žaislai, jas priversdamas judėti, keisti savo formą kompresoriui pučiant orą. Taigi, kaip sufleruoja parodos pavadinimas, motoras, lateksas ir oras – tai trys pagrindinės skulptūrų „sudedamosios dalys“, kurias pasitelkęs autorius atgaivina sąveiką su žiūrovu.