Vlado Urbanavičiaus „Standartiniai rezervuarai“ Šiuolaikinio meno centre
Balandžio 10 d. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidarytos trys šiuolaikinių lietuvių menininkų darbų parodos – Dariaus Žiūros „SWIM“, Arūno Gudaičio „Dalys ir gabalai“ bei Vlado Urbanavičiaus „Standartiniai rezervuarai“. D. Žiūros sporiniai stebuklai kviečia stebėti augimo procesą, A. Gudaičio minimalistika vilioja žaisti fragmentišką dėlionę, o V. Urbanavičiaus betoniniai gigantai sulaiko ramybės akimirkai. „Standartiniuose rezervuaruose“ nepamačiau tų formų, kurias pranašavo galerijoje „Kairė–dešinė“ visai neseniai veikusi to paties autoriaus paroda „Juodraščiai“, joje iki monumentalių išdidinti eskizai. Vietoj „Juodraščiuose“ dominuojančių kampuotų motyvų, rūdimis padengtą metalą primenančių plokštumų projektų, „gervinės“ kompozicijos struktūros, mane pasitiko nesenstančios apskritimo formos, pilkas betonas ir juoda organinio stiklo bedugnė.
Apie 2014 metų Studentų meno dienas
Studentų meno dienų (SMD) projektas, ambicingai pavadintas „Kosminė odisėja“, geriausiu atveju atitiktų troposferinį pasivaikščiojimą. Iškelti projekto siekiai padėti studentams būti matomiems bei užkariauti meno sceną –„kosmosą“, manau, beveik nebuvo įgyvendinti. Bet dėl to turbūt kaltesni ne organizatoriai, o studentai.
Pirmiausia nuvylė VDA senųjų rūmų erdvėje eksponuoti studentų darbai. Kai kurie jų kelia įspūdį, kad nei apie jų turinį, nei apie formą nebuvo ilgiau pamąstyta. Kiti – tai tiesmukas XX a. 2–3-iojo dešimtmečių Vakarų meno idėjų plagijavimas arba nesąmoninga kartotė. Konkrečiai turiu galvoje tą baltų stačiakampių triptiką antrame aukšte. Jei projekto idėja būtų buvusi „laiko mašina į praeitį“, tai galbūt dar būtų verta gilintis.