7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Eglė Šeduikytė

Eglė Šeduikytė

Mokytoja besišypsančiomis akimis

In memoriam Genovaitei Vanagaitei (1934–2020)

Keista... bet liūdna žinia apie kompozitorės ir mokytojos Genovaitės Vanagaitės iškeliavimą iš šio pasaulio pasiekė sulig šiltu saulės spinduliu pro langą. Tokia ji ir buvo – šildanti savo žvilgsniu, spindinti ir mylinti.

 

Mokėmės pas ją pradinėse klasėse M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Ir kiek tik prisimenu jos solfedžio pamokų – klasė šviesi, šilta, saulėta, kaip ir mūsų visų nuotaikos, lyg tuo metu niekada nebūtų apsiniaukę. Įprasta, jog solfedis nėra vaikų mėgstamas užsiėmimas, o mes laukdavome jos pamokų ir to momento, kai iš triukšmingo koridoriaus galėsime suvirsti į, rodos, visad jaukią jos klasę.

Genovaitė Vanagaitė. M. Aleksos nuotr.
Genovaitė Vanagaitė. M. Aleksos nuotr.
Eglė Šeduikytė

Grįžtame į „vargonininkų gadynę“?

Mintys po VIII Tarptautinio M.K. Čiurlionio vargonininkų konkurso

Daugiau nei 50 metų skaičiuojantis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas atspindi Lietuvos fortepijono ir vargonų atlikimo mokyklų pasiekimus ne tik savoje šalyje, bet ir pasauliniame kontekste. Kuo šis, VIII tarptautinis M.K. Čiurlionio vargonininkų konkursas buvo išskirtinis? Visų pirma dalyvių iš viso pasaulio gausa ir itin aukštu jų pasirengimo lygiu. Dvidešimt du vargonininkai iš JAV, D. Britanijos, Rusijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Italijos, Austrijos, Čekijos, Belgijos, Vengrijos bylojo apie bendrą koncertinio vargonavimo meistriškumo kilimą ir koncertuojančio vargonininko populiarumą akademinės muzikos pasaulyje.

Hyun Sun Park. U. Budnikaitės nuotr.
Hyun Sun Park. U. Budnikaitės nuotr.
Filip Šmerda. U. Budnikaitės nuotr.
Filip Šmerda. U. Budnikaitės nuotr.
Jan Šprta. U. Budnikaitės nuotr.
Jan Šprta. U. Budnikaitės nuotr.
Eglė Šeduikytė

Trisdešimt liturginių metų

„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje

Prieš trisdešimt metų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrmo išvakarėse, 1989-aisiais, Atgimimo sukeltos bangos nuvilnijo per visus Lietuvos miestus, atverdamos šventovių duris laisvės išsiilgusiems žmonėms. Kūrėsi bažnytiniai kolektyvai, būrėsi chorai, vargonais suskambo ne tik koncertinė, bet ir sakrali muzika. Vienas iš reikšmingų įvykių 1989-ųjų gegužę, netrukus po Vilniaus arkikatedros atgavimo, buvo grigališkojo choralo giesmininkų vyrų grupės „Cantores chorales capellae S. Casimiri“, puoselėjančios išskirtinai tradicinio Romos katalikų bažnyčios liturginio grigališkojo choralo giedojimo tradiciją Lietuvoje, susikūrimas. Nuo 1991 m. į choralo grupę įsiliejo ir moteriški balsai, o nuo 1994 m. giedotojai persivadino į „Schola Gregoriana Vilnensis“. Lemtinga buvo ir pačioje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, 1990-aisiais, choralistų kelionė į Solemo (Solesmes) benediktinų abatiją Prancūzijoje.

„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje. I.-F. Jaruševičiūtės nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje. I.-F. Jaruševičiūtės nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje. I.-F. Jaruševičiūtės nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje. I.-F. Jaruševičiūtės nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje. I.-F. Jaruševičiūtės nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertas Šv. Ignoto bažnyčioje. I.-F. Jaruševičiūtės nuotr.
Eglė Šeduikytė

Daugiasluoksnės senosios muzikos jungtys

Žvilgsnis į III tarptautinį senosios muzikos festivalį Kretingoje

Rugpjūčio 23-iosios vakarą Kretingos pranciškonų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje prasidėjęs III Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis buvo ypatingas daugiaplaniškumu ir daugiasluoksnėmis jungtimis, pirmiausia tarp publikos ir atlikėjų. Šias jungtis teko stebėti, girdėti ir jausti visuose koncertuose. Šių metų festivalis dedikuotas Baltijos kelio 30-mečiui. Kiekviename koncerte buvo atskleisti ryšiai, jungiantys vėlyvuoju Renesansu ir ankstyvuoju baroku įvairių šalių ryškiausiuose muzikiniuose centruose sukurtą muziką.

„Finalinio festivalio koncerto akimirka“. J. Klietkutės nuotr.
„Finalinio festivalio koncerto akimirka“. J. Klietkutės nuotr.
Furio Zanasi ir Luca Guglielmi. J. Klietkutės nuotr.
Furio Zanasi ir Luca Guglielmi. J. Klietkutės nuotr.
„I Fedeli“. J. Klietkutės nuotr.
„I Fedeli“. J. Klietkutės nuotr.
Luca Guglielmi solo rečitalis J. Klietkutės nuotr.
Luca Guglielmi solo rečitalis J. Klietkutės nuotr.
Vincent Thevenaz bows. J. Klietkutės nuotr.
Vincent Thevenaz bows. J. Klietkutės nuotr.
Eglė Šeduikytė

Sakralus Kristupo festivalio akcentas

Įspūdžiai iš Johanno Sebastiano Bacho „Pasijos pagal Matą“ Šv. Kazimiero bažnyčioje

 

Johannas Sebastianas Bachas gali išvilioti iš bet kur: pakviesti iš atostogų, atitraukti nuo darbų, reikalų ar būrio draugų. O kai kalbama apie retai atliekamą „Pasiją pagal Matą“, tai pačiame atostogų įkarštyje, lyg užhipnotizuota atsiradau Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje. Likus pusvalandžiui iki koncerto pradžios visi suolai jau buvo užimti, publika vis rinkosi, kol užpildė visas navas ir centrinį praėjimą. Šalia sėdėję žmonės buvo pakiliai nusiteikę ir vartydami programėles stebėjosi: šitoks koncertas, tokia galybė puikių atlikėjų, retai atliekamas grandiozinis kūrinys – ir visa tai be bilietų!

„Pasijos pagal Matą“, choras „Ąžuoliukas“ ir solistai. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, choras „Ąžuoliukas“ ir solistai. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“ dirigentas Abramas Bezuijenas. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“ dirigentas Abramas Bezuijenas. J. Šopos nuotr.
J„Pasijos pagal Matą“, Joana Stanelytė, Lina Dambrauskaitė. J. Šopos nuotr.
J„Pasijos pagal Matą“, Joana Stanelytė, Lina Dambrauskaitė. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“. E. Šedukytės nuotr.
„Pasijos pagal Matą“. E. Šedukytės nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, pabaigos akimirka. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, pabaigos akimirka. J. Šopos nuotr.
J„Pasijos pagal Matą“, Mathiasas Gillebo. Šopos nuotr.
J„Pasijos pagal Matą“, Mathiasas Gillebo. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, Stein Skjervold. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, Stein Skjervold. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, Tadas Girininkas. J. Šopos nuotr.
„Pasijos pagal Matą“, Tadas Girininkas. J. Šopos nuotr.
Eglė Šeduikytė

Vargonams įkvepiantis gyvybę

Pokalbis su vargonininku Bernardu Vasiliausku

Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkui Bernardui Vasiliauskui šiemet sukako 75-eri. Šie metai žymi ir daugiau vargonininko sukakčių: 25 metus, praleistus prie Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonų pulto, kur prieš 50 metų įvyko pirmasis Maestro koncertas, tiesa, tada vargonuota ne didžiaisiais Alexanderio Schuke’s firmos vargonais, kurie buvo pastatyti tik 1969 m., bet mažuoju 5 registrų A. Schuke’s pozityvu Šv. Kazimiero koplyčioje. Šiais metais Bernardas Vasiliauskas įžengia ir į 60-uosius kūrybinio darbo metus Vilniuje.

Bernardas Vasiliauskas restauruojant vargonus. 2000 m.
Bernardas Vasiliauskas restauruojant vargonus. 2000 m.
Bernardas Vasiliauskas
Bernardas Vasiliauskas