7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Paulius Javsas

Paulius Javsas

Konceptualiojo šokio (ne)apibrėžtumas

Pokalbis su Bojana Cvejić

 

Bojana Cvejić – iš Serbijos kilusi performanso teoretikė ir praktikė, dirbanti šiuolaikinio šokio, teatro bei muzikos srityse. Straipsnių įvairiuose atlikimo menams skirtuose žurnaluose, taip pat knygų „Anapus muzikos kūrinio: Performatyvinė praktika“ („Beyond the Musical Work: Performative Practice“, Belgradas, 2007) ir „Choreografo partitūra: Fase, Rosas danst Rosas, Elena’s Aria, Bartôk“ („A Choreographer’s Score: Fase, Rosas danst Rosas, Elena’s Aria, Bartôk“, Briuselis, 2012, su Anne de Theresa De Keersmaeker) autorė. Čia pristatome teoretikės samprotavimus apie „konceptualiojo šokio“, taip pat „tyrimo“ ir „laboratorijos“ sąvokas – atsakymus į Xaviero Le Roy’aus klausimus diskusijoje „Tyrimas ir laboratorija“, surengtoje 2005 m. „Tanzquartier Wien“ centre vykusios konferencijos „INVENTORY: Dance and Performance Congress / Live Act / Intervention / Publication“ metu.

Bojana Cvejić
Bojana Cvejić
Paulius Javsas

Ką ir kaip kalba šokis

„Naujajam Baltijos šokiui ’13“ pasibaigus

Sakoma, kad šokis visų pirma yra kūno reikalas (plg. Laura Švedaitė, „Žiūrovo fantazijos Assafo šokio spektaklyje“, Menų faktūra, 2013 05 12, www.menufaktura.lt/?m=1052&s=65375#gsc.tab=0). Galbūt taip ir yra. Žinoma, čia turimas omenyje judantis, dar daugiau – šokantis kūnas. Tik vis dėlto, kaip klausė Merce Cunninghamas (ir, aišku, ne jis vienas), iš ko gi jis, šokis, padarytas, kada tas kūnas jau šoka? Šiemetinis „Naujasis Baltijos šokis“ teikė įvairias galimų atsakymų perspektyvas. Matėme fizinį, psichologinį, vizualinį, instrumentinį, muzikinį, choreografinį, transinį ir t. t. kūną. Matėme šokėjus po vieną, po du, grupėse ir masėje. Visa tai matėme, nes mums buvo norima kažką parodyti. Šia prasme festivalyje matytas (šiuolaikinio) šokio kūnas, atrodo, skleidėsi kažkur tarp pasakojimo, įvaizdžio ir judesio. Tiesa, visa tai neturi kaip nors tiesmukiškai vienas kito neigti ar tvirtinti – tai jau konkrečių sumanymų klausimas, kaip ir atitinkami laimėjimai arba nesėkmės.
 

Pavyzdžiui, Peterio Uray’aus „Romeo ir Džuljetoje“šokis – tai kone visuotinis judesys, bet jis naudojamas kaip vaizdinė pasakojimo priemonė, taigi veikia iliustratyviai. Stereotipiniai, aiškiai apibrėžtą tematinį krūvį turintys gestai (muštynės, glamonės ir pan.) čia iliustruojami judesių sekomis, o tų sekų kaita savo ruožtu iliustruoja pjesę kaip pasakojimą. Iliustratyvumui tarsi priešintasi

„Išėjau pieno“. D. Matvejevo nuotr.
„Išėjau pieno“. D. Matvejevo nuotr.
 „Meilės dainos“. D. Matvejevo nuotr.
„Meilės dainos“. D. Matvejevo nuotr.
„It stebėtum debesis“. D. Matvejevo nuotr.
„It stebėtum debesis“. D. Matvejevo nuotr.
„Pamestos akys“. D. Matvejevo nuotr.
„Pamestos akys“. D. Matvejevo nuotr.
„Plunksnos ir kulniukai“. D. Matvejevo nuotr.
„Plunksnos ir kulniukai“. D. Matvejevo nuotr.
 „VĖL“. D. Matvejevo nuotr.
„VĖL“. D. Matvejevo nuotr.
 „VĖL“. D. Matvejevo nuotr.
„VĖL“. D. Matvejevo nuotr.