Autorius: Vlada Kalpokaitė

Vlada Kalpokaitė

Festivalio „Materia Magica“ svečiai apie Lietuvos lėlių teatro vitriną

Labiausiai šių metų lėlių teatro festivalis „Materia Magica“, gyvuojantis nuo 1997-ųjų (anuomet, tiesa, vadintas „Karakumų asilėliu“), išsiskyrė savo publika: įvairių Lietuvos teatrų spektaklius greta įprastų jaunesnių ar vyresnių žiūrovų stebėjo nemenkas būrys lėlininkų iš įvairiausių šalių – teatrų ir festivalių vadovai, programų kūrėjai, vadybininkai. Manau, kad žmonės (ir lėlės) scenoje turėjo pajusti gana specifinį jų žvilgsnį: suinteresuotą, kolegiškai vertinantį, neretai bandantį dėti spektaklį į savo kontekstus.

Festivalio organizatoriai – Klaipėdos lėlių teatras – šiemet žengė pirmą žingsnį link programinio šalies lėlių teatro pristatymo užsienio ekspertams, ir galima pasakyti, kad žengta plačiai: Vilniaus „Lėlės“, Kauno valstybinio lėlių teatro, Panevėžio lėlių vežimo teatro, Klaipėdos lėlių teatro, „Psilikono teatro“, „Trupės 459“, „Lino lėlių“, Kauno lėlių teatro „Nykštukas“, klounų teatro studijos „Dulidu“, Pojūčių teatro ir Stalo teatro spektaklius žiūrėjo profesionalai iš Jungtinės Karalystės, Kinijos, Japonijos, Izraelio, Vokietijos, Lenkijos, Kroatijos, Šveicarijos, Turkijos, Estijos, Latvijos. Šią rimtą grupę padėjo suburti ne tik Lietuvos lėlininkų tarptautinis įdirbis, bet ir bendradarbiavimas su Lietuvos kultūros instituto Vizitų programa.

Vlada Kalpokaitė

Šį savaitgalį Dubingiuose susirinks Lietuvos literatūros ambasadoriai, plečiantys mūsų šalies rašytojų kūrybos geografiją. Į jau aštuntąjį kartą rengiamą dalykinį seminarą vertėjai atvyksta iš Vokietijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Ispanijos, Norvegijos, Suomijos, Italijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Čekijos, Latvijos, Estijos, Kroatijos ir Gruzijos. Kas dvejus metus vykstantį renginį organizuoja Lietuvos kultūros institutas.

Seminaro išvakarėse – rugsėjo 29 d. – vertėjai paminės profesinę šventę Šv. Jeronimo premijos teikimo iškilmėse sostinėje, Kultūros ministerijoje. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos teikiama kasmetinė premija šiemet atiteks Saskiai Drude už profesionaliai į vokiečių kalbą išverstus šiuolaikinės lietuvių literatūros ir kultūros istorijos kūrinius bei aktyvią lietuvių literatūros sklaidą Vokietijoje.

Vlada Kalpokaitė

Tarptautinis iliustruotojų mainų projektas

Leporello yra knygų formatas, kai jos yra sulankstomos armonikos principu – taip vaizdų seka galima kurti įvairias istorijas. Skirtingų patirčių, įspūdžių, veiklų, šalių, kelionių armonika – ši metafora, ko gero, geriausiai tinka tarptautiniam iliustruotojų mainų projektui nusakyti (juolab kad knygutės-armonikos ir bus materialusis projekto rezultatas, jas šiuo metu kuria didžiulė jaunųjų menininkų ir jų mentorių komanda).

Projekto iniciatoriai – Londone veikianti skaitymo skatinimo iniciatyvinė grupė „Pop Up Projects CIC“ ir Lietuvos kultūros institutas. Iliustruotojų mainų idėja „Pop Up Projects“ direktoriui Dylanui Calderiui kilo Lietuvos kultūros instituto kvietimu lankantis 2015-ųjų Vilniaus knygų mugėje. Per dvejus metus pavyko užsitikrinti „Arts Council England“ fondo ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, į projekto veiklas įsitraukė partneriai iš Latvijos ir Estijos.

Tarptautinio mainų projekto partneriai Lietuvoje – Vilniaus dailės akademija (Grafikos ir grafinio dizaino katedra Vilniuje bei Taikomosios grafikos katedra Kaune), Vilniaus dailės akademijos leidykla. Projekte taip pat dalyvauja britų akademiniai partneriai, leidykla „Nobrow“, galerija „House of Illustration“ ir kt. Partneriai Latvijoje ir Estijoje – akademinės institucijos, organizacija „IBBY Estonia“, leidykla „Kuš! Komikss“ (Latvija) ir kt.

Vlada Kalpokaitė

Netrukus Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Kroatijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rusijos knygynų lentynose pasirodys šešiolika Lietuvos rašytojų kūrinių.

Paraiškas Lietuvos kultūros instituto vykdomai Vertimų skatinimo programai teikia užsienio leidyklos, kurios susidomi galimybe pristatyti savo skaitytojams vieną ar kitą kūrinį iš Lietuvos.

Akivaizdžiai populiariausias užsienio knygų rinkose šiuo metu yra Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“: latvių skaitytojams jį pristatys leidykla „SIA Apgāds Mansards“ ir vertėja Dace Meiere, vengrų – „Typotex Publishing Ltd.“ ir vertėja Aranka Laczházi, bulgarų – leidykla „Panorama“ ir vertėja Antonija Penčeva.

Vlada Kalpokaitė

Baltijos šalys jau trečius metus drauge prisistatys tarptautinėje Londono knygų mugėje. Kovo 14–16 dienomis vykstančiame didžiuliame leidybos profesionalų iš viso pasaulio susibūrime Lietuva, Latvija ir Estija toliau plėtos trišalio dalyvavimo modelį, kuriuo remsis 2018 m. Londone atstovaudamos savo literatūrai kaip šalys-viešnios.  Lietuvos prisistatymą Londono knygų mugėje koordinuoja Lietuvos kultūros institutas.

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, 2018-ieji yra svarbus mūsų literatūros sklaidos riboženklis, tačiau jokiu būdu nėra finišas: „Jau ne vienus metus vyksta nuoseklus darbas, siekiant atverti kelius Lietuvos literatūrai į britų knygų rinką: rengiame Jungtinės Karalystės leidėjų ir kitų literatūros specialistų vizitus į Lietuvą, per kuriuos suteikiame jiems galimybę tiesiogiai bendrauti su autoriais, lietuvių leidėjais ir redaktoriais, taip pat finansuojame kūrinių vertimus. Į šių metų Vilniaus knygų mugę atvežėme didelę suaugusiųjų ir vaikų literatūros leidėjų grupę, taip pat pakvietėme Britų tarybos literatūros programos direktorę, Londono knygų mugės valdybos narę Cortiną Butler. Tiesioginis bendravimas su mūsų literatais visada palieka puikų įspūdį, tikimės, kad šie susitikimai virs bendrais projektais ir knygomis 2018-aisiais ir ateityje”, – teigė A. Žilinskienė.

Vlada Kalpokaitė

Atliepdamas 2017 metų Vilniaus knygų mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“, Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, rengia Lietuvos literatūros vertimų parodą „Lietuviškos knygos pasaulyje“. Parodoje eksponuojama 115 Lietuvos autorių knygų, išleistų įvairiose užsienio šalyse 33 pasaulio kalbomis. Paroda atidaroma vasario 14 d. 11 val.

Knygos suskirstytos į 8 kategorijas, atspindinčias Lietuvos literatūros panoramą: čia yra ir kolektyvinės rinktinės, poezija, proza, dokumentinė literatūra, taip pat knygos, skirtos vaikams ar išskirtiniai vertimai (pavyzdžiui – Neringos Abrutytės eilėraščių rinktinės danų ir graikų kalbomis, Tomo Venclovos eilėraščių knyga kinų kalba, lietuvių poezijos rinktinė persų kalba, Vandos Juknaitės pokalbiai su vaikais „Tariamas iš tamsos“ hebrajų kalba ir kitos).

Vlada Kalpokaitė

Ruošiantis išskirtiniam Lietuvos kultūros pristatymui šių metų tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje kovo gale, Lietuvos kultūros institutas organizuoja dvylikos didžiausių Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovų vizitą, kurio metu žurnalistai ne tik susipažins su daugeliu Leipcige pristatomų kūrėjų, bet ir ištyrinės Vilniaus bei Kauno miestus, atras sąsajas tarp mūsų šalių ir patirs žiemos gamtos grožį tolėliau nuo didmiesčių.

Sausio 23–27 dienomis į Lietuvą atvyks didžiųjų Vokietijos nacionalinių dienraščių, televizijos ir radijo kanalų, kultūros portalų „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Süddeutsche Zeitung“, „Der Tagesspiegel“, „Der Spiegel“, „Die Welt“, „Deutschlandradio Kultur“, „Börsenblatt u.a“, ZDF, MDR, „Deutschlandfunk“, „Leipziger Volkszeitung“ bei naujienų agentūros DPA kultūros skyrių redaktoriai.

Vlada Kalpokaitė

Dailininkę, knygų iliustruotoją Aušrą Kiudulaitę pasiekė džiugi žinia: jos kūriniai atrinkti į šių metų balandžio 3–6 dienomis vyksiančios Bolonijos (Italija) knygų mugės pagrindinę Iliustruotojų parodą. A. Kiudulaitė pernai spalį pateikė konkursui iliustracijas Evelinos Daciūtės knygai „Laimė yra lapė“ („Tikra knyga“, 2016). Iš viso konkurse dalyvavo virš 3 tūkst. iliustruotojų iš viso pasaulio.

„Prieš dvejus metus, kai pirmą kartą lankiausi Bolonijos knygų mugėje, apie tokį laimėjimą net nebūčiau galėjus pagalvoti“, – džiaugėsi dailininkė.

Jau daugiau nei pusę šimtmečio kasmet Bolonijoje vykstančioje vaikų knygų mugėje knygų iliustracija yra lygiavertis tekstui elementas ir dailininkų pavardės čia neretai skamba garsiau už rašytojų. Bolonijoje kasmet koncentruojasi viso pasaulio knygų dailės tendencijos ir mados. Lietuvos leidyba vaikams, iliustruotojų darbai čia pristatomi nuo 1989-ųjų, 2011 m. mūsų šalis buvo mugės garbės viešnia. Lietuvos kultūros instituto kuruojamame nacionaliniame stende eksponuojamos gražiausios knygos vaikams, Institutas taip pat skelbia kvietimą pradedantiesiems iliustruotojams – dar nepublikavusiems savo darbų arba išleidusiems ne daugiau nei tris knygas.

Vlada Kalpokaitė

1997 m., kai kartu su kitomis Baltijos šalimis Lietuvai pirmą kartą buvo suteiktas išskirtinis dėmesys tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, buvo pristatytos viso labo 5 lietuvių autorių knygos, išleistos vokiečių kalba. 2017 metais šimtus tūkstančių knygų gurmanų sutraukiančios šventės epicentre bus net 26 knygos – tarsi 26 langai į netrukus 100-metį švęsiančios Lietuvos kultūros istorijos peizažą, 26 kvietimai vokiečių skaitytojams ryškinti ir turtinti daug kuo artimos šalies pažinimo žemėlapį.

„Pasakojimas tęsiasi“/ „Fortsetzung folgt“ – su šia žinute 2017 m. Lietuva prisistatys ypatingosios viešnios teisėmis tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje. Kad šis pasakojimas būtų išgirstas, tęstųsi ir nenutrūktų, praėjusią savaitę Lietuvos programa Leipcigo knygų mugėje buvo pristatyta Leipcigo ir Berlyno žurnalistams.

Vlada Kalpokaitė

„Pasakojimas tęsiasi“/ „Fortsetzung folgt“ – su šia žinute 2017 m. Lietuva prisistatys ypatingosios viešnios teisėmis tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, tęsdama Lietuvos ir Vokietijos kultūrų dialogą, primindama senas istorijas ir pasakodama naujas.

Spalio 19-ąją programa „Lietuva – garbės viešnia 2017 m. Leipcigo knygų mugėje“ buvo pristatyta Lietuvos leidėjų asociacijos įrengtame Lietuvos nacionaliniame stende tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.

„Didžiausią dėmesį skirsime dabarties Lietuvai ir jos refleksijai literatūroje, šiandieninei mūsų tapatybei Europoje, kylantiems geopolitiniams, socialiniams, ekonominiams, kultūriniams iššūkiams, pilietinės visuomenės raidos klausimams, toms temoms, kurios šiandien yra aktualios mūsų abiejų šalių visuomenėms“, - gausiai susirinkusiems Vokietijos žurnalistams, leidėjams ir kitiems literatūros pasaulio atstovams Frankfurte teigė Lietuvos kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.