7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Monika Jašinskaitė

Monika Jašinskaitė

Politinis teatras ir jo kritika Zagrebe

Tarptautinis alternatyvaus teatro festivalis FAKI 22

Visame pasaulyje kultūros atstovai dažnai mėgsta sureikšminti menininkų vaidmenį visuomenėje, o Lietuvos mene vis daugėja politiniais ir socialiniais projektais vadinamų iniciatyvų, kurios, deja, neretai taip ir nepasiekia išsikeltų tikslų. Norėdama iš arčiau pažvelgti, koks šiandien yra politinis teatras kitose šalyse, lankiausi Zagrebe, kur gegužės 21–26 d. vyko tarptautinis Alternatyvios teatrinės raiškos festivalis (kroat. Festival alternativnog kazališnog izričaja – FAKI). Iš šimtų kitų Europos festivalių jis išsiskiria savo formatu: turi politinę kryptį ir vyksta kultūros centre „Medika“.

Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Brailis“. I. Marenic nuotr.
Marje Hirvonen ir Anni Taskula spektaklyje „Šventė“. I. Marenic nuotr.
Marje Hirvonen ir Anni Taskula spektaklyje „Šventė“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. I. Marenic nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. I. Marenic nuotr.
Monika Jašinskaitė

Teatro verslo pamokos Portugalijoje

Scenos menų savaitė Porto mieste (II)

Šiame tekste tęsiu praėjusiame numeryje pradėtą pasakojimą apie portugalų dramos teatro spektaklius, rodytus „+Week“ programoje, sujungusioje scenos menų festivalius „DDD – Festival Dias Da Dança“ ir „FITEI – Festival Internacional de Teatro de Expressão Ibérica“. Skaitytojams primenu, kad teko pastebėti, jog Portugalijoje sąvokos „meno kūrinys“ ir „industrijos produktas“ viena kitai neprieštarauja, o teatras yra ir menas, ir verslas. Manau, toks požiūris skatina menininkus ieškoti paveikių, bet ekonomiškų raiškos priemonių.

Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Širdžiatraukis“. E. Valente nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Postkolonijinė meilė“. J. Peixoto nuotr.
Monika Jašinskaitė

Teatro verslo pamokos Portugalijoje

Scenos menų savaitė Porto mieste (I)

Kelerius metus į akiratį patekdavę portugalų kūriniai vis nustebindavo stipriu meniniu poveikiu, nepaisant jų raiškos priemonių ekonomiškumo ir nedidelių materialinių sąnaudų. Teatro srityje didžiausią įspūdį padarė režisieriaus Tiago Rodrigueso darbas „Antonijus ir Kleopatra“, matytas 2015 m. Avinjono teatro festivalio „In“ programoje.

Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenė“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Scena iš spektaklio „Imóvel“. J. Peixoto nuotr.
Monika Jašinskaitė

Šokėjas Mantas Stabačinskas: kad kažko siektum, turi atsipalaiduoti

Vasario 6 d. Menų spaustuvėje Vilniuje, o vasario 7 d. Kauno kameriniame teatre Vilmos Pitrinaitės šokio spektaklyje „Somaholidays“ trys skirtingų kartų šokėjai, judėdami 120 dūžių per minutę ritmu, mėgins pasiekti dirbtinai sukeltą katarsį, slenkstį į būtį be kaltės ir gėdos. Kartu su choreografe šią kelionę į transą atlieka seni geri draugai, buvę kolegos Darius Algis Stankevičius ir Mantas Stabačinskas.

Mantas Stabačinskas. D. Matvejevo nuotr.
Mantas Stabačinskas. D. Matvejevo nuotr.
Monika Jašinskaitė

Šimtmečio pasakojimai Estijos teatruose

Įspūdžiai iš Estijos teatro festivalio „Draama“

Valstybės šimtmečio minėjimo renginiai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose 1918 m. atkurtose valstybėse. Šia proga 2014 m. pavasarį Estijos teatrai sukūrė specialų projektą „Šimtmečio pasakojimai“ („Tale of The Century“).

Scena iš spektaklio „BB naktyje“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „BB naktyje“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Estijos istorija. Tauta, gimusi iš šoko“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Estijos istorija. Tauta, gimusi iš šoko“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Estijos istorija. Tauta, gimusi iš šoko“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Estijos istorija. Tauta, gimusi iš šoko“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Kelionės. Pažadėtoji žemė“. S. Viik nuotr.
Scena iš spektaklio „Kelionės. Pažadėtoji žemė“. S. Viik nuotr.
Scena iš spektaklio „Paliesti mėnulį“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Paliesti mėnulį“. G. Liivamägi nuotr.
Monika Jašinskaitė

S. Degutytė: vaikai nebemato, kaip tėvai dirba

Gegužės 26 d., šeštadienį, „Menų spaustuvėje“ žiūrovų laukia naujas spektaklis visai šeimai – da-da-darbo pasaka „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Kišeninė salė trumpam virs į garažą, kuriame Stalo teatro kūrėjai, pasitelkę įvairius darbo įrankius, seks pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Apie spektaklio idėją, būsimą formą ir galimas naudas mažiesiems žiūrovams kalbamės su kūrėjomis – režisiere ir aktore Saule Degutyte bei kompozitore Snieguole Dikčiūte.

Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Monika Jašinskaitė

Būti dukra poteleviziniame amžiuje

Gretos Grinevičiūtės spektaklis „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“

Kovo 29 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko Gretos Grinevičiūtės spektaklio „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ premjera. Grinevičiūtė yra jauna šokėja, baigusi šiuolaikinį šokį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ją greičiausiai jau matėte: kaip atlikėją Airos Naginevičiūtės, Jono Tertelio, Vyčio Jankausko kūriniuose, kaip kūrėją spektaklyje „B ir B dialogas“, o gal net blondinės amplua per nacionalinio transliuotojo žinias. „Šokis dulkių siurbliui...“ – pirmas jos pilnametražis solinis darbas, tad šiame tekste iš arčiau pažvelkime į keletą jo elementų.

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Monika Jašinskaitė

Teatras Lietuvoje per daug saugus

Pokalbis su režisieriumi Artūru Areima

„Ateidamas į teatrą norėčiau nežinoti, kas man bus“, – pristato Artūras Areima savo teatro viziją. Kadaise įvardytas teatro chuliganu ir priskirtas kultūriniams ekshibicionistams, režisierius ruošiasi naujai premjerai. Šį savaitgalį OKT studijoje jis pristatys šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Falko Richterio pjesės „Po ledu“ interpretaciją, taip pradėdamas antrąjį AAT | Artūro Areimos teatro sezoną.

Artūras Areima. M. Jašinskaitės nuotr.
Artūras Areima. M. Jašinskaitės nuotr.
„Po ledu“. M. Puidos nuotr.
„Po ledu“. M. Puidos nuotr.
Monika Jašinskaitė

Pradedančių choreografių problemos

Pokalbis su Agniete Lisičkinaite ir Sigita Juraškaite

Dvi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės, baigusios šiuolaikinio šokio bakalauro studijas, „Menų spaustuvės“ organizuojamame „Atviros erdvės“ konkurse laimėjo galimybę sukurti savo šokio spektaklį. Agnietė Lisičkinaitė ir Sigita Juraškaitė buvo ruošiamos kaip atlikėjos ir kelerius metus šoko kurso vadovės, choreografės Airos Naginevičiūtės spektakliuose. Meno konsultantu jos pasirinko choreografą Andrių Katiną, o Monikai Jašinskaitei Lietuvos šokio informacijos centro projektas „Kritikai vs. choreografai“ suteikė galimybę prie šio projekto prisijungti kaip dramaturgei. Prie pastatymo taip pat dirba ir jaunųjų kūrėjų bendražygė Laura Darbutaitė. Su pradedančiomis choreografėmis kalbamės po kiek daugiau nei dvi savaites trukusio kūrybinio proceso.

Agnietė Lisičkinaitė (kairėje) ir Sigita Juraškaitė, spektaklio eskizas „Moteris=?“. A. Kacelavičiaus nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė (kairėje) ir Sigita Juraškaitė, spektaklio eskizas „Moteris=?“. A. Kacelavičiaus nuotr.
Sigita Juraškaitė, Agnietė Lisičkinaitė ir Laura Darbutaitė Menų spaustuvės studijoje
Sigita Juraškaitė, Agnietė Lisičkinaitė ir Laura Darbutaitė Menų spaustuvės studijoje
Monika Jašinskaitė

Pirminio kūno link

Loros Juodkaitės šokio spektaklis „Menų spaustuvėje“

 

Grynų gryniausia esmė, pirminis pradas – štai ką vertina ir ko siekia šiuolaikinio šokio kūrėja Lora Juodkaitė. Jos naujausiame spektaklyje „Atmintis“, pristatytame sausio 10 d. „Menų spaustuvėje“, išnyko laiko ir vietos koordinatės, žiūrovui buvo atvertas keistos ir paslaptingos būtybės pasaulis. Būtybė, angliškai creature, čia – Loros choreografinis kūrinys abiem prasmėmis: viena vertus, taip vadinti galime patį solo spektaklį, kita vertus – tai jos kūnu sukurtas personažas, savąją ašį praradusi persona, šiuolaikinis žmogus.

 

„Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.
„Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas