Autorius: Juras Tarava

Juras Tarava

Pokalbis su festivalio „Sirenos“ meno vadove Audra Žukaityte

Kartu su pirmaisiais rudens sąskambiais pamažu ima girdėtis ir „Sirenų“ kauksmai. Festivalio programoje šiemet pristatomi šeši užsienio kūrėjų spektakliai. Kaip pasakoja festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė, „ne vienus metus teko intensyviai dirbti, kad šiemet galėtume didžiuotis vienu metu Vilniuje pristatydami tokias pavardes kaip Macaigne’as, Mundruczó, Serebrennikovas, laukiam grįžtančių „Rimini Protokoll“, nekantraujame supažindinti žiūrovus ir su italų teatro grupės „MOTUS“ spektakliu „MDLSX“, naujausia Mariaus Ivaškevičiaus kūrinio interpretacija bei dokumentinio teatro specialistais iš Vokietijos – Hansu Werneriu-Kroesingeriu bei Regine Dura“. Šiemet pusę programos sudaro spektakliai, sukurti remiantis asmenine patirtimi, asmeniniais pasakojimais, asmeniniais dokumentais. Apie tai ir kalbamės su festivalio meno vadove Audra Žukaityte.

Juras Tarava

Rudenį vėl vyks Tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija

Šių metų rugsėjo pabaigoje, „Sirenų“ kauksmo apsuptyje, pasigirs ir dar vienas, jau tradiciškai tuo pačiu metu suskambantis balsas: Tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija. Lig šiol besiglaudusią po Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vėliava, nuo šiemet konferenciją organizuoja Teatro agentūra, įsteigta jaunų teatro kritikų, teatrologų ir teatro vadybininkų. Konferencijos idėjų autoriams ir pagrindiniams organizatoriams nepasikeitus, panašus – tik šiek tiek patobulintas – išlieka ir jos formatas.

Svečiai iš kaimyninių Baltijos šalių

Per pastaruosius ketverius metus tokias temas kaip metateatras, heroizmo revizija, politikos ir teatro sandūros bei teatro ir kino paralelės analizavo bei savo šalių pavyzdžius pristatė jaunieji teatro kritikai ir kitų sričių analitikai iš Lietuvos, Baltarusijos, Bulgarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Lenkijos, Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.  Rugsėjo 24–26 d. nuo ryto iki vėlyvos popietės Lietuvos ir užsienio teatro kritikai skaitys pranešimus ir, moderuojant žymiems teatro profesionalams iš Latvijos bei Estijos, aptars juos su konferencijos klausytojais. Tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija šįmet vyks teatro  „Meno fortas“ patalpose, Bernardinų g. 8/8.

Juras Tarava

Ko laukti rudenį teatro festivalyje „Sirenos“

Šiemet į rudenines „Sirenas“ atvyksta keturi itin skirtingi spektakliai – teatro Berlyne „Schaubühne“ aktoriai parodys Katie Mitchell „Plaučius“, Thelonious Monko muzikos įkvėpti odę gyvenimui „Senasis Vienuolis“ pristatys belgai Josse De Pauwas ir Kriso Defoorto trio, o Antonio Vivaldi „Metų laikų“ fone apie rimčiausius dalykus bežodžiame „Nekalbame, kad mus suprastų“ kvailios Pieteris Ampe ir Benjaminas Verdonckas. Šie trys spektakliai bus parodyti po du kartus „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje. O vienas festivalio spektaklis bus parodytas tik kartą – Didžiojoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro salėje pirmąsyk Vilniuje žiūrovai pamatys italo Pippo Delbono spektaklį „Orchidėjos“.

Italų režisierius Delbono, vaidinęs Peterio Greenaway’aus, Luca Guadagnino (kartu su Tilda Swinton), Bernardo Bertolucci ir kitų žymių režisierių filmuose, Lietuvoje pristatys spektaklį, kuriame, anot jo, iš esmės kalbama apie meilę. Apie meilę gyvenimui. Italų ir užsienio teatro ekspertų mylimas ekspresyvusis režisierius, Europos naujosios teatro realybės premijos laureatas, kvies prisiliesti prie jo jautriai pateikiamo gyvenimo pajautos koliažo.

Juras Tarava

4-oji tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija

Juras Tarava

„Sirenų" užsienio programos režisieriai Romeo Castellucci ir Rodrigo Garcia - atgarsiai

„Atleiskite jiems, nes jie nežino, ką daro“ – kalbėjo Jėzus. Mes atleidžiame joms – nutarė ir Rusijos Ortodoksų bažnyčia, kai trys jaunos „Pussy Riot“ merginos jau sėdėjo už grotų. Lengva atleisti, kai žmogus jau baudžiamas. Kuo skiriasi šventovės išniekinimas, kai šventovė – cerkvė, o niekintojos – atlikėjos ir kai šventovė – teatro scena, o niekintojai – tarkim, krikščionys? Ogi pastarieji tik sustabdomi. Pankrokeriams gręsia grotos. „Atleidžiu jiems, nes jie nežino, ką daro“ sakė italų režisierius Romeo Castellucci savo spektaklio griovėjams krikščionims radikalams, nutarusiems, kad Antonello da Messinos nutapyto Jėzaus portreto buvimas ir net šioks toks veikimas scenoje yra smerktinas ir nutrauktinas, o žiūrovai, norintys pamatyti tai – apmėtytini kiaušiniais ir aliejumi.

Scenoje – prabangus baltas butas ir galvą nuleidęs senas tėvas bei kostiumuotas jo sūnus. Pastarasis bando padėti tėvui išvengti neišvengtino – senatvinės gėdos ir jos dėmių apraiškų ant švarių baldų ir grindų. Jautrus ryšys, siejantis tėvą ir sūnų, tampa Kristaus liudijimu – pastarasis, tapęs ne vien scenos dekoracija, buto puošmena, bet ir nebyliu veikėju, net jei norėtų, negalėtų nusukti akių. Ir tik vaikų būrys imasi veiksmo. Destruktyvaus, nes – atleiskit, - bet jie nežino, ką daugiau daryti.