Autorius: Kamilė Žičkytė
Kamilė Žičkytė
Išsivaduoti iš baimės
„Šiaurės Korėjos šokis“ festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Prieš penkmetį dalyvaujant festivalyje „Jauno teatro dienos“ Klaipėdoje, į akiratį pakliuvo tuomet neseniai išversta vieno įdomiausių prancūzų teatro kūrėjų, režisieriaus, dramaturgo Joëlio Pommerat pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“, parašyta 2013-aisiais. Pjesėje – dvidešimt trumpų istorijų, išrašytų lyg žmonių santykių kaleidoskopas su ašaromis, drama ir juoku. Nors pjesė visai nepolitiška, jos pavadinimas skatino pasidomėti Korėjos konfliktu, Šiaurės Korėja ir mitais apie šalį, kurioje gyvenimas apjuostas griežtomis taisyklėmis ir melu.
Kamilė Žičkytė
Suaugusių vaikų karta
Spektaklis „Portalas“ Oskaro Koršunovo teatre
Lydimi sėkmės, jauni ir perspektyvūs. Kas nenorėtų tokie būti? Šį sezoną OKT studijos durys, regis, atviros visiems: spektaklius čia jau pristatė Kamilė Gudmonaitė, Darius Gumauskas, Dainius Gavenonis. Spalio 21 d. čia įvyko ir režisieriaus Manto Jančiausko spektaklio „Portalas“ premjera. Taip pat lydimas sėkmės, jaunas ir perspektyvus, bet, deja, ką tik ateistas iš darbo ir Audrius – pagrindinis dramaturgės Birutės Kapustinskaitės pjesės veikėjas.
Kamilė Žičkytė
Tu nesi pasaulio centras
Dainiaus Gavenonio režisuotas spektaklis „Laisvė“
Bandai kažką pasakyti, bet viskas skamba banaliai. Žmonės juk retai mąsto patys. Tiksliau būtų sakyti, kad mąstome grupėmis ir daugumą sprendimų vis dėlto lemia emocinės reakcijos ir jausmai. Kartais juokaujame, kad nenorint pyktis su draugais ir artimaisiais reikia vengti dviejų esminių temų – pokalbių apie politiką ir religiją.
Kamilė Žičkytė
O kam nebūna?
Audioserialas „Šiaurės miestelis“
Prisipažinsiu, nesu didelė radijo ar dabar taip išpopuliarėjusių tinklalaidžių mėgėja, o senųjų LRT radijo spektaklių ar tauriais, bet taip giliai praeity dingusių aktorių balsais skaitomų knygų ištraukų prisiminimai grįžta ne tik su sentimentais, bet ir su naftalino kvapu, tad norisi ir vėl juos nugramzdinti. Vis dėlto pandemija ir riboti filmų bei serialų resursai ne tik grąžino prie knygų, bet ir privedė prie karantininiam pasauliui labai palankių, tačiau dar neatrastų žemių.
Kamilė Žičkytė
Teatre reikia kurti, o ne įtikti
Pokalbis su režisiere Egle Švedkauskaite
Metų pradžia – geras laikas atsigręžti atgal ir peržvelgti praėjusius metus. Tokio pokalbio pakviečiau jaunosios kartos režisierę Eglę Švedkauskaitę. Matyt, abiem reikėjo progos ištrūkti iš namų ir pasvajoti apie kartu su gamta pamažu atgimsiantį teatrinį pasaulį, pasikalbėti apie Eglės patirtis dirbant su režisieriais Łukaszu Twarkowskiu ir Janu Fabre’u, pliusus bei minusus asistuojant ir asmenines režisūrines ambicijas.
Kamilė Žičkytė
Cukrus smegenims
Trumpametražiai šokio filmai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“
Pasaulis pasikeitė. Darbas, mokykla ir teatro salė tapo įkalinti tame pačiame kambaryje, o žmogus – savyje. Daug pokyčių viduje ir išoriniame gyvenime, daug naujų patirčių. Pavyzdžiui, dabar spektaklių renkamės žiūrėti ne į teatro sales, o prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano, nerengiami koncertai, susibūrimai.
Kamilė Žičkytė
Dramaturgo profesija – amatas, kurį reikia įvaldyti
Interviu su Goda Simonaityte
Pirmą kartą su Goda Simonaityte susitikome per teatro debiutų festivalį „Tylos! ’16“. Tuomet ji dar studijavo Veltos ir Vytauto Anužių vadovaujamame vaidybos kurse ir festivalyje įvyko ironiško spektaklio pagal kanadiečių dramaturgo Davido Freemano pjesę „Luošiai“ premjera. Ką tik baigėsi šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“, kuriame buvo pristatytas Simonaitytės pjesės „Karalius latras“ skaitymas. Gyvai susitikti nepavyko, bet apie rašymą, dramaturgijos festivalį ir pandemijos pliusus bei minusus pasikalbėjome.
Kamilė Žičkytė
Ačiū už informaciją
„Irano konferencija“ Oskaro Koršunovo teatre
Danijos – šalies, kurioje gyvena lamingiausi pasaulio gyventojai, – sostinėje Kopenhagoje rengiamas simpoziumas. Devyni akademikai ir žymūs visuomenės veikėjai susirenka aptarti esamos Artimųjų Rytų ir Irano situacijos. Visai šalia vykstantys kariniai konfliktai, kasdieniniai žmogaus teisių pažeidimai lyg ir neturėtų palikti mūsų abejingų. Ypač kai šių dienų visuomenėje turėti nuomonę svarbiau nei argumentų, tad pasisakyti apie stereotipais apipintą Persų civilizacijos tėvynę Iraną ir išsikalbėti apie rūpimus dalykus gali kiekvienas.
Kamilė Žičkytė
Dvidešimt aštuonios minutės tylos
Spektaklis „Meškis ir žąsis“ teatre „Pradžia“
Kaip dabar tapo madinga, suaugusieji metus pradeda Naujųjų metų rezoliucijomis: pažadais, kaip pakeis savo gyvenimą, kur nukeliaus, ką nusipirks. Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikas bando suprasti, koks yra pasaulis, tad jaunieji teatro žiūrovai metus skaičiuoja kitaip: naujomis patirtimis, gebėjimais, išmoktais žodžiais ar iškritusiais pieniniais dantimis. Manoma, kad pirmieji teatralizuoti pasakojimai vaikams Europoje vyko dar XIX a. pabaigoje, o pirmieji spektakliai jaunajai auditorijai gimė kur kas vėliau. Bene pirmasis pavyzdys Lietuvoje – režisierės ir pedagogės Dalios Tamulevičiūtės auklėtinių spektaklis „Bebenčiukas“, parodytas 1975 m. per legendinio aktorių dešimtuko diplominių spektaklių festivalį, vėliau atsiranda ir mano vaikystę nuspalvinę 1989 m. įkurto Keistuolių teatro spektakliai.
Kamilė Žičkytė
Šiandien mokysimės nesuprasti
Festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks ’19“
„Menų spaustuvė“ jau devintą kartą organizuoja tarptautinį festivalį vaikams ir jaunimui „Kitoks ’19“, tad galima sakyti, kad su naujais metais atgimsta ir auga teatro žiūrovai. Šiųmetę programą sudaro pojūčių, cirko, dokumentikos, lėlių ir šokio spektakliai iš Švedijos, Belgijos, Prancūzijos ir Ispanijos, skirti ir patiems mažiausiems, ir jau ne vaikams, bei edukaciniai moksleivių ir jaunajai auditorijai kuriančių teatro praktikų užsiėmimai. Organizatorių atrinkti spektakliai – stiprūs, brandūs ir meniški. Iš festivalio programos išskyriau tris, kurių kontekste norisi aptarti vaiko, spektaklio ir suaugusiojo santykį.
