7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Kristina Pipiraitė

Kristina Pipiraitė

Grynas niekis

Birutės Stulgaitės „Erdvės kontūrai“ galerijoje „The Room“

Kiekvienas pasaulio menininkas savaip mato baltą drobę, darbo stalą, metalo gabalą ar popieriaus lapą, turi savo individualų kūrybos stilių. Tačiau turbūt visiems reikia ilgesnio ar trumpesnio „inkubacinio“ laikotarpio – laiko su savimi, kai apmąstoma idėja. Birutės Stulgaitės per kelis dešimtmečius susikaupusių piešinių paroda – tai unikali ir retai pasitaikanti proga stebėti dailininkės kūrybos vyksmą. Piešiniai tarytum išduoda žiūrovui magišką, dažniausiai už uždarų durų vykstantį kūrybos procesą. Tad paroda yra ne apie rezultatą, o apie tai, kas dar turi įgauti formą.

Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, be pavadinimo. Iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, be pavadinimo. Iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, be pavadinimo. Iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, be pavadinimo. Iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutė Stulgaitė, piešinys iš asmeninio archyvo
Birutės Stulgaitės parodos fragmentas. A. Kacevičiaus nuotr.
Birutės Stulgaitės parodos fragmentas. A. Kacevičiaus nuotr.
Birutės Stulgaitės parodos fragmentas. A. Kacevičiaus nuotr.
Birutės Stulgaitės parodos fragmentas. A. Kacevičiaus nuotr.
Kristina Pipiraitė

Žvelgiant iš svetimo kailio

Joanos Kairienės paroda galerijoje „Artifex“

Joana Kairienė parodoje „Kitas kailis“ išlaiko sau būdingą stilių, kuriam būdinga peržengti grafikos ribas įtraukiant tapybos elementus. Apgalvota ekspozicija ji įvilioja žiūrovą į performatyvumo aspektą turintį iliuzinį autorės apsinuoginimo ritualą, kai lankytojas kūrinius patiria liesdamas paviršius. Ekspozicija pradedama abstrakčiais darbais, menininkė leidžia žvelgti tik į paviršių – toksišką ir nepagaunamą, tačiau bylojantį apie žmogaus ir gyvūno sąlyčio taškus.

Joana Kairienė, ekspozicijos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, ekspozicijos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, ekspozicijos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, ekspozicijos fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, „Giliai paviršutiniškas“. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, „Giliai paviršutiniškas“. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, „Užuolaida“. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, „Užuolaida“. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, „Apsėstasis“. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, „Apsėstasis“. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, „Apeigų rinkinys“. A. Vasilenko nuotr.
Joana Kairienė, „Apeigų rinkinys“. A. Vasilenko nuotr.
Kristina Pipiraitė

Tarp inovacijos ir tradicijos

Tarptautinė juvelyrikos meno paroda „Gintaro kambarys“ Klaipėdoje

Pirmiausia įžengę į galeriją pamatome groteskišką, puikiai apšviestą, ant virvelės kybančią galvą. Ši siurrealistinė pamėklė – Sandros Malaškevičiūtės specialiai šiai parodai sukurtas darbas „Gintaro akių šviesa“. Jis puikiai pasitarnauja pagrindiniam rengėjų tikslui – reprezentuoti šiandienos profesionalios gintaro juvelyrikos padėtį šalyje bei kitų Baltijos šalių kontekste per žymiausių šių dienų Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailininkų kūrybą. Parodą surengė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, čia ji ir rodoma (Didžioji Vandens g. 2, 3 a.).

Adolfas Šaulys, „Labas rytas, Europa 12“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Adolfas Šaulys, „Labas rytas, Europa 12“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Kertu Vellerind, „Mano namai“. 2016 m.
Kertu Vellerind, „Mano namai“. 2016 m.
Sandra Malaškevičiūtė, „Gintarinių akių šviesa“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Sandra Malaškevičiūtė, „Gintarinių akių šviesa“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, „Išsinešti“. 2013 m. A. Sidorenko nuotr.
Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, „Išsinešti“. 2013 m. A. Sidorenko nuotr.
Neringa Poškutė-Jukumienė, „Gal susitinkam kavos?“. 2017 m. G. Beržinsko nuotr.
Neringa Poškutė-Jukumienė, „Gal susitinkam kavos?“. 2017 m. G. Beržinsko nuotr.
Karina Kazlauskaitė, „Dviprasmybė“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Karina Kazlauskaitė, „Dviprasmybė“. 2019 m. K.L. Richterio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.L. Richterio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.L. Richterio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.L. Richterio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. K.L. Richterio nuotr.
Kristina Pipiraitė

Globalizacijos šviesoje

Klauso Leo Richterio fotografijos paroda „Bajorai“

Vasara buvo gausi fotografijos parodų. Viena jų – Vilniaus fotografijos galerijoje eksponuota jauno austrų kilmės fotografo Klauso Leo Richterio „Bajorai“, dabar persikėlusi į kultūros sostine tituluotą Rokiškį. Ji bus atvira lankytojams Rokiškio krašto muziejuje iki rugpjūčio pabaigos.
 
Menininkas, baigęs „Ostkreuz“ fotografijos mokyklą Berlyne, prieš dvejus metus apsigyveno Bajoruose (Rokiškio raj.). Šio kaimo kasdienybė, žmonės ir jų istorijos tapo jo eseistinės etnografijos analizės objektu. Ši paroda – Richterio Vilniaus dailės akademijos fotografijos ir medijų meno magistro baigiamasis darbas ir trečiasis jo socialinės fotografijos projektas. Jame autorius meistriškai įgyvendino kritiko Johno Bergerno mintį, kad siekiant fotografiją įtraukti į socialinę-politinę atmintį fotografas privalo visiškai įsitraukti ir susitelkti į fotografuojamos kasdienybės scenų dalyvius ir jų gyvenimus, ką jis ir daro tapdamas šios mažos, marginalios ir kartu kiekvienam Lietuvos kaimeliui būdingos bendruomenės nariu.

Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Klaus Leo Richter, be pavadinimo. 2017–2019 m.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Kristina Pipiraitė

Tapatybės beieškant

Karinos Kazlauskaitės konceptualaus meno paroda „NamasNamai“ Rokiškio krašto muziejuje

 

Perskaičius pavadinimą „NamasNamai“ nejučia pagauni save vartant jį mintyse tarsi Erno Rubiko mechaninį galvosūkį, mėginant sudėlioti išsibarsčiusius spalvotus kvadratėlius į vietą. Kad nušvistų visą plokštumą dengianti užrašo spalva. Iš anksto buvo aišku, kad Karinos Kazlauskaitės minties vingiai, novatoriški kūrybiniai sprendimai ir drąsa eksperimentuoti bus išbandymas žiūrovui.

Rokiškio kraštovaizdžio muziejaus buvusios katilinės patalpoje vietoj pjuvenomis kimštų gyvūnų ir ragų laikinai buvo eksponuojamos Karinos Kazlauskaitės „iškamšos“: delikatūs, trapūs objektai ir instaliacijos, prikimšti asmeninių autorės patirčių ieškant savo identiteto ir savos erdvės. Menininkė iš atsiminimų traukia nuogą, nepagražintą kasdienybę, suteikdama jai progą kalbėti savo žargonu. Todėl jos objektai – labai asmeniški, spontaniški, savo išdėstymu ekspozicijoje paneigiantys chronologiją.

Objektas „Karoliai barškutis” (2015). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, pneumatinis prietaisas, rankšluostis, organinis stiklas, medis, sidabras. Alessandro Marchi nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Karoliai barškutis” (2015). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, pneumatinis prietaisas, rankšluostis, organinis stiklas, medis, sidabras. Alessandro Marchi nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Vėrinys su žirniais ir namais” (2019). Geležis, žirniai, 3D nmai, oniksas. Klaus Leo Richter nuotr.. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Objektas „Vėrinys su žirniais ir namais” (2019). Geležis, žirniai, 3D nmai, oniksas. Klaus Leo Richter nuotr.. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos
Kaklo vėrinys „Stogai” Pargamentas iš kiaulės pūslės, geležis, žirnis. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Kaklo vėrinys „Stogai” Pargamentas iš kiaulės pūslės, geležis, žirnis. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Instaliacija „Dionizas” (2016). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, LED šviesos, kaltinė grandinė. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Instaliacija „Dionizas” (2016). Kiaulės pūslė, 24K aukso lapelis, LED šviesos, kaltinė grandinė. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Parodos „NamasNamai” ekspozicijos fragmentas. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Parodos „NamasNamai” ekspozicijos fragmentas. Klaus Leo Richter nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Sagė iš serijos sagės „Lėktuvėliai” (2016). Pargamentas iš kiaulės pūslės, 24K aukso lapelis, sidabro lapelis, magnetinis užsegimas. Gintauto Beržinsko nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Sagė iš serijos sagės „Lėktuvėliai” (2016). Pargamentas iš kiaulės pūslės, 24K aukso lapelis, sidabro lapelis, magnetinis užsegimas. Gintauto Beržinsko nuotr. Iš K. Kazlauskaitės kolekcijos.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.
Objektas „Trys moterys paplūdimyje valgo muziką ir klauso duonos” (2011). Stručio kiaušinis, perdaryti buitiniai prietaisai, ausų kištukai, sidabras, elektros laidai. K. Kazlauskatės nuotr.