7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rasa Paukštytė

Rasa Paukštytė

In memoriam Donatui Pečiūrai

(1938 05 19 – 2023 11 05)

Praėjusią savaitę mus pasiekė skaudi žinia – mirė kino operatorius Donatas Pečiūra. Pastaraisiais metais kino operatorius nedažnai lankydavosi kino renginiuose, dar rečiau jo pavardę galėjai išvysti spaudoje ar internete, net tuose tekstuose, kurie primena lietuviško kino praeitį ir vaisingiausius jo dešimtmečius. Bet profesionalai žino, kaip noriai operatorius dalijosi savo didžiule patirtimi ir unikaliomis žiniomis, prisidėdamas prie Lietuvos kino centre įgyvendinamos lietuviško kino klasikos restauravimo ir skaitmeninimo programos.

Donatas Pečiūra
Donatas Pečiūra
Rasa Paukštytė

Didžioji istorija nebrangioje užkandinėje

„Saigonas“ Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“

Sąmoningai dekonstruoto, fragmentuoto pasaulio vaizdinius dažnai siūlančio teatro kontekste „Saigonas“ iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip šiek tiek nostalgiškas tradicinės teatro dėžutės galimybių, nuosekliai pasakojamos istorijos, paralelinių erdvių ir laikų malonumo (įmanomumo), psichologinės ir kvazirealistinės vaidybos manieros dermės priminimas.

Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Saigonas“. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Paukštytė

Kada baigiasi vasara

Tarptautiniam festivaliui „Baltijos banga“ Nidoje pasibaigus

 

„Man vasara baigiasi ne rudenį, o kartu su „Baltijos banga“, – sako kino režisierius Gytis Lukšas, jau penktus metus vasarą režisuojantis tarptautinį festivalį šiek tiek senovišku pavadinimu „Baltijos banga“ Nidoje. Jis bene ryškiausias iš visų vasarinių kino ženklų pajūryje – visi kiti (Thomo Manno festivalis, „PlArtforma“) filmus lyg priglaudžia, jais papildo savo koncepcijas. O „Baltijos banga“ Neringos žiūrovams siūlo tik kiną ir susitikimus su jo kūrėjais iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Toks pagrindinių festivalio dalyvių apribojimas grindžiamas bendra trijų kaimyninių šalių istorine patirtimi – „Baltijos bangos“ atidarymas vyksta Baltijos kelio minėjimo dieną, rugpjūčio 23-iąją. Tai motyvas, kuris neleidžia festivalio organizatorių (Kinematografininkų sąjungos ir jos pirmininko G. Lukšo) apkaltinti „pribaltikos“ idėjos eskalavimu; aišku, kad 24 metai, prabėgę nuo Baltijos kelio, yra labai nedidelis laiko tarpas – kino (ir ne tik) situacija Estijoje ir Latvijoje panaši, o lygintis su Danija ar Suomija filmų gamybos srityse net nepadoru. Šių šalių juostos šįmet pirmąkart buvo parodytos festivalio svečių dienose.
Kino situacijos, problemų, panašių džiaugsmų tarp lietuvių, latvių ir estų bendrumas sukuria tą labai jaukią atmosferą festivalyje, kuriame nė vieni nėra geresni už kitus. Anot G. Lukšo, idėja rinkti geriausią filmą buvo ankstesniuose festivaliuose svarstyta, tačiau atmesta dėl to, kad neatsirastų įtampos. Tikrai neišmintinga vasarą Neringoje įsitempti.

 

Baltijos bangos dalyviai
Baltijos bangos dalyviai