Autorius: Jolita Liškevičienė

Jolita Liškevičienė

Arba trumpas pasakojimas apie parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ Vilniaus paveikslų galerijoje

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta paroda „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“, skirta senosioms Lietuvos didikų bibliotekoms ir ten saugotoms knygoms. Beje, knygos ir dokumentai retai kada yra rodomi paveikslų galerijose, dažniausiai tik kaip pavieniai parodą lydintys eksponatai. Tai mažai tyrinėta tema ir juo labiau – niekada neįvaizdinta parodoje, nors atskiros didikų bibliotekos „atstatinėjamos“ moksliniais tyrimais, rekonstruotais bibliotekos knygų katalogais ar nedideliais straipsniais.

Jolita Liškevičienė

Lietuvos globėjo Juozapato mirties metų minėjimas

Kasdien eidama į darbą pro Aušros vartus kertu Bazilijonų gatvę, o grįžtant namo žvilgsnis visuomet nukrypsta gilyn į iliuziškai sukurtą perspektyvą, atsiveriančią pro išlakius Jono Kristupo Glaubico projektuotus Švč. Trejybės bažnyčios ir Bazilijonų vienuolyno ansamblio vartus, kurie savo barokinėmis formomis liudija Vilniaus miesto savitumą. Būtent ši vieta prieš daugiau nei keturis šimtmečius subrandino dar vieną iškilią asmenybę – Juozapatą Kuncevičių, kurio 400 kankiniškos mirties metus minime šiemet. Įdomus paradoksas, kad daugumai Lietuvos žmonių šis vardas visai negirdėtas, o daugeliui net nežinoma, kad jis stipriai susijęs su Lietuva ir Vilniumi.

Jolita Liškevičienė

Žilvino Landzbergo paroda „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje

Kauno paveikslų galerijoje atidaryta nauja personalinė Žilvino Landzbergo paroda „Maldos dūmas“, kurią organizavo galerija „Meno parkas“, mininti savo veiklos 25-metį. Ši paroda savo kokybe nenusileidžia ambicingiems Kauno Europos kultūros sostinės meno renginiams, o yra lygiavertis KEKS programos ir renginių dalyvis, nors ir nepažymėtas programoje. Vaikštant po parodą staiga galvoje nustoja suktis mintys, nes menininko perkurta erdvė užburia ir perkelia tave į pasaką (utopiją). Ekspozicijoje tarsi atsiskleidžia kelios menininko tapatybės, skirtingomis kryptimis pasklindančios šiuolaikinio meno erdvėje. Landzbergo kūrybai būdingas erdvės užvaldymas veikia kaip magija, „dūmas“ žiūrovui, jį užburia ir panardina į nerealią, erdvinės skulptūros ardomą, dalinamą ir naujas perspektyvas atveriančią erdvę.

Jolita Liškevičienė

Kalba, pasakyta sveikinant garbės profesorę Birutę Žilytę

Šiandien, 2020 m. vasario 19 d., iškilmingame Vilniaus dailės akademijos senato posėdyje, kuriame dailininkei Birutei Žilytei yra suteikiamas garbės profesorės vardas, aš, čia sakydama šią trumpą kalbą, prisiminiau dar XVII a. viduryje parašytą žymaus anglų filosofo ir politikos teoretiko Tomo Hobbso kūrinį „Leviatanas“ (1651), kuriame jis kalba apie stabilios valstybės vienetą – visuomenę ir apie kiekvieną žmogų, kaip labai svarbų jos individą.

Jolita Liškevičienė

Tarptautinėje Tbilisio knygų mugėje, vykusioje gegužės 28 – birželio 2 d. buvo atidaryta iliustracijų paroda pavadinimu „Paveikslėlių kalba: kartvelų ir lietuvių iliustracijų paroda”, kurioje dalyvavo Sakartvelo ir Lietuvos iliustruotojai. Ši paroda, tai dviejų tautų žvilgsnis į šiuolaikinę vaikų knygą, į jos paveikslėlius. Lietuvos parodos dalis pristato 15 žymiausių ir šiuo metu aktyviai kuriančių vaikų knygos dailininkų. Parodoje eksponuojamos ne vien iliustracijos, bet knygos, jas galima palyginti, kaip dailininko sukurtas vaizdas įkomponuojamas į knygą ir kaip jis sąveikauja su jos tekstu, kokia Lietuvos knygų spaudos kokybė, kaip atrodo lietuviškos paveikslėlių knygos.

Dauguma pristatomų vaikų knygų yra pelniusios apdovanojimus Lietuvoje (Mariaus Marcinkevičiaus ir Aušros Kiudulaitės knyga „Draugystė ant straublio galo“ (Tikra knyga, 2017), ar to paties autoriaus kartu su Lina Dūdaite sukurta knyga „Sivužas“ (Tikra knyga, 2018), daugelis jų jau išversta į kitas kalbas ir išleistos kitų šalių leidyklose (Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knyga „Sibiro haiku“ (Aukso žuvys, 2017), Kęstučio Kasparavičiaus knyga „Kaimynė už kampo“ (Nieko rimto, 2017), arba knygos, sukurtos lietuvių dailininkų, bet išleistos užsienyje (Monikos Vaicenavičienės knyga „What Is a River?“ (Opal, 2018), ar Elenos Selenos knyga „Jungle“ (Gallimard Jeunesse, 2018). Šiai parodai dailininkai buvo atrinkti kas trejus metus rengiamos parodos „Knygos meno paroda: iliustracijos“ (2018, kuratorės Ieva Babilaitė, Jolita Liškevičienė ir Nijolė Šaltenytė) pagrindu. Mes džiaugiamės galėdami pristatyti įvairių kartų menininkus, nuo jaunų, dar dailės akademijoje besimokančių studentų (Ugnė Rudinskaitė, Laima Matuzonytė), šiuo metu aktyviai kuriančių ir edukacines dirbtuves vedančių dailininkų Aušros Kiudulaitės, Ingos Dagilės, Rasos Joni, Kotrynos Zylės, Rasos Jančiauskaitės iki garsių, tarptautiniu mastu pripažintų vaikų knygų dailininkų (Kęstutis Kasparavičius, Lina Dūdaitė, Ilja Bereznickas).

Dauguma dailininkų turi suformavę savo meninį braižą, kiti bando naujas paveikslėlių knygos formas, pavyzdžiui, parodoje pristatoma naujoji Ievos Babilaitės bežodė (dar vadinama tylioji) knyga „(Ne)vienas" (Tikra knyga, 2019) ar Martyno Pavilonio kartu su sese dvyne išleista tamsoje šviečianti knyga „Marmiai: Olis ir dažų kibirėlis“ (Alma littera, 2018). Parodoje dalyvauja ir 17 kartvelų iliustratorių, kurie jau buvo atrinkti vokiečių kuratorės Ulrikės Nikel Frankfurto knygų mugės 2018 m. programai, kuomet Sakartvelas buvo šalis viešnia ir pristatė savo kultūrinę programą ir iliustracijas. Ši jungtinė paroda iš vienos pusės rodo, kokios meno tendencijos vyrauja kiekvienos šalies dailės pasaulyje, kokia Lietuvos ir Sakartvelo kūrėjų stilių ir meninio braižo įvairovė, kita vertus – matome, kad esame labai panašūs, nes kalbame universalia paveikslėlių kalba, kuri pasakoja vaizdais: jai nereikia vertėjų, ji gerai suprantama tiek vaikams, tiek suaugusiems.   

    Tarptautinė Tbilisio knygų mugė šiemet yra jau 21-oji ir lyginant su Lietuvos knygų muge, yra žymiai mažesnė, nors ir gausiai lankoma kartvelų. Sakaratvelo leidėjams dar yra daug galimybių plėsti savo veiklą ir spausdinti vaikams knygas, kurios turi aukštą meninį lygį ir tikslus – edukuoti jaunąjį skaitytoją tiek formos, tiek turinio prasme. Paroda dar keliaus po Sakartvelo regionus ir bus rodoma keliuose miestuose – Dušetyje, Batumyje ir Telavyje. Parodas taip pat lydės dailininkų kūrybinės dirbtuvės, kurias ves lietuvių iliustratorės ir IBBY narės Ieva Babilaitė, Lina Itagaki, Aušra Kiudulaitė ir Kotryna Zylė kartu su kartvelų dailininkais. Šį projektą organizuoja Vilniaus grafikos meno centras ir studija ,,Ilustrator". Jo įgyvendinimą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos ambasada Sakartvele, Lietuvos kultūros institutas. Projektą įgyvendinti padėjo Sakartvelo Švietimo, mokslo, kultūros ir paminklų apsaugos ministerija, kurios tarptautinės programos „Sakartvelas Europoje / Europa Sakartvele“ dalimi tapo šis renginys, taip pat Sakartvelo nacionalinis knygų centras bei kitos kartvelų institucijos.

Jolita Liškevičienė

Lietuvių menininkų fotografijos paroda Tel Avive

 

Tel Avivo „Indie“ fotografijos galerijoje birželio 28 d. atidaryta Lietuvos fotografijos paroda „Kolekcijos“. Parodos kuratoriai Gytis Skudžinskas ir Vilma Samulionytė atrinko parodai aštuonių Lietuvos menininkų kūrinius ir sumanė parodyti Lietuvos fotografijos spektrą, kitaip tariant, kuo didesnę šiuolaikinės fotografijos įvairovę. Pramoniniame rajone įsikūrusioje galerijoje rodomas Izraelio ir kitų šalių fotografijos menas, Lietuvos fotografija joje buvo pristatyta pirmą kartą. Visi aštuoni parodos autoriai – Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Liškevičius, Alvydas Lukys, Aurelija Maknytė, Valdemaras Manomaitis, Vilma Samulionytė, Vytautas Stanionis ir Gintautas Trimakas – yra ryškūs savo kūrybinėmis biografijomis, nors dauguma jų nedirba vien fotografijos srityje, K. Grigaliūnas, D. Liškevičius ir A. Maknytė yra šiuolaikinio meno atstovai, o V. Manomaitis kuria daugiau muzikinius projektus.

Jolita Liškevičienė

Keletas pasvarstymų apie knygos meno parodą

Vien tik ištarus dviejų žodžių kombinaciją „knygų menas“, daugeliui mintyse sukirba svajonių knyga – tarsi kažkokia neapčiuopiama įsivaizduojamybė. Kyla klausimas, kas ta įsivaizduojamybė ir ką žmonės sieja su šiuo žodžių junginiu? Tą žodžių magiją puikiai iliustruoja Nacionalinėje dailės galerijoje surengta konferencija „6pt“, skirta tai pačiai temai – knygų grafikai. Paskelbus dalyvių registraciją, ją teko uždaryti lygiai po 2 val., nes salė, kurioje telpa iki 200 klausytojų, jau buvo pilna norinčiųjų.

Pasvarstyti šia tema man suteikė progą paroda, veikusi „Arkos“ dailės galerijoje, pavadinimu „Knygos meno paroda: nuo iliustracijos iki knygos“ (2015 09 15–10 03, Alytaus kraštotyros muziejuje 2015 11 10–12 05). Jos rengėjos – Lietuvos dailininkų sąjungos grafikos skyriaus dailininkės Ieva Babilaitė ir Nijolė Šaltenytė. Ši knygos meno paroda konkursinė, jos ekspozicijai buvo atrinkti knygos dailininkai, pristatantys naujausius per pastaruosius trejus metus sukurtus kūrinius. Iliustracijas vertino profesionalių dailininkų ir dailėtyrininkų komisija, šiemet paskyrusi 3 pinigines premijas, vardinę dailininko Algirdo Steponavičiaus premiją ir du diplomus. Vertinant iliustracijas, buvo atsižvelgta į menininko išmonę, meninę iliustracijų kokybę, originalų žvilgsnį, atidų teksto perskaitymą, autentišką stilių, profesionalų atlikimą.