Autorius: Bienalės inf.

57-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje išdalinti apdovanojimai

Gegužės 13 d. žiuri, sudarytas iš Manuelio J. Borja-Villelo (žiuri pirmininkas, Ispanija), Francescos Alfano Miglietti (Italija), Amy Cheng (Taivanas), Ntone’o Edjabe’o (Kamerūnas), Marko Godfrey’aus (Didžioji Britanija) išdalino Venecijos bienalės apdovanojimus.

„Auksinis liūtas“ už geriausią Nacionalinį pasirodymą skirtas Vokietijai, jai atstovauja Anne Imhof. Komisaras: ifa (Institut für Auslandsbeziehungen) ir Užsienio reikalų ministerija. Kuratorė: Susanne Pfeffer. Eksponavo: Anne Imhof. Vieta: Giardini. Apdovanojimas skirtas už galingą ir trikdančią instaliaciją, kuri kalba apie sudėtingą dabartį. Ekspozicija kelia nerimą, stulbina architektūra, kuri analizuoja santykius su vaizdais, objektais, kūnais ir garsais.

Specialus paminėjimas skirtas Brazilijai, jai atstovauja Cinthia Marcelle. Komisaras: San Paulo bienalės fondas. Prezidentas: João Carlos de Figueiredo Ferraz. Kuratorius: Jochenas Volzas. Eksponavo: Cinthia Marcelle. Vieta: Giardini. Instaliacija patraukia pakeista, įsiurbiančia erdve, kur neįmanoma jaustis saugiam. Ir instaliacijos struktūra, ir videodarbas, parengtas kartu su Tiago Mata Machado, kviečia gilintis į šiandienos Brazilijos visuomenę.

„Auksinis liūtas“ už geriausią menininko pasirodymą parodoje „Viva Arte Viva“ skirtas Franzui Erhardui Waltheriui (gimusiam 1939 m. Vokietijoje, gyvenančiam Fuldoje). Vieta: Arsenale-Corderie. Jo kūrinys per formas, spalvas, medžiagas, skulptūrą verčia žiūrovą įsitraukti keliais būdais, padeda ieškoti atsakymo, kaip gyventi tranzitinėje dabartyje.

„Sidabrinis liūtas“ daug žadančiam jaunam menininkui atiteko Hassanui Khanui (gimusiam 1975 m. Jungtinėje Karalystėje, gyvenančiam Kaire). Vieta: Giardino delle Vergini. Į menininką atkreiptas dėmesys dėl intymumo, kuris atsiskleidžia kūrinyje ir rodo subtilias jungtis tarp balso, garso ir horizonto. Jo kompozicija, skirta viešam parkui, sukuria įsismelkiančią patirtį, kuri nuostabiai sujungia tai, kas politiška ir poetiška.

Žiuri taip pat nusprendė atskiru paminėjimu išskirti du menininkus.

Išskirtas Charlesas Atlasas (gimęs 1949 m. JAV, gyvenantis Niujorke). Vieta: Arsenale-Corderie. Įsiminė jo kūrinio montavimo sumanumas, mat čia susilieja natūralumas ir dirbtinumas, o žodžiai kelia svarbius klausimus apie susierzinimą, seksualumą ir klasę.

Išskirtas ir Petritas Halilajas (gimęs 1986 m. Kosove, gyvenantis tarp Bocolo, Berlyno ir Prištinos). Vieta: Arsenale – Corderie/Sale d’Armi G – Giardini/Centrinis paviljonas. Jis pastebėtas už vaizduotę skatinančias intervencijas į Arsenalo ir Centrinio paviljono architektūrą, kurie kalba apie Kosovo istoriją ir vaikystės prisiminimus.

Daugiau bienalės informacijos galima rasti: www.labiennale.org

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Stebuklo belaukiant

Pasaulinė dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmo „Moteris ir ledynas“ premjera įvyko tarptautiniame Amsterdamo kino festivalyje (IDFA). Juosta toliau keliauja po pasaulį ir sėkmingai pelno apdovanojimus: „Kino pavasaryje“ pripažinta geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu, „DocsBarcelona“ laimėjo apdovanojimą programoje „What the Doc“, Krokuvos kino festivalyje įvertinta FIPRESCI prizu ir „Sidabriniu ragu“ geriausiam vidutinio metražo filmui.

Daugiau nei trisdešimt metų Tian Šanio kalnuose, Tujyk Su ledyne, 3500 metrų aukštyje gyvena mokslininkė Aušra Revutaitė. Atsiskyrusi nuo civilizacijos, glaciologijos stotyje ji tyrinėja klimato pokyčius. Moteriai draugiją palaiko tik šuo su kate. Tiek apie mokslininkę sužinome iš filmo aprašymo, nedaugiau informacijos gauname pasižiūrėję filmą. Režisierius minėjo, kad kai pas mokslininkę atvykę žmonės siūlydavosi praskaidrinti jos vienatvę, moteris sakydavo, kad jos „vienatvė ir taip pakankamai skaidri, kad ją dar reikėtų skaidrinti“. Audrius Stonys siūlo neklausinėti, o pabandyti pajausti moterį, jos ryšį su ledynu, prisiliesti prie šviesos, amžinybės ir dokumentikos stebuklo.

Nebijoti nežinojimo

Jubiliejinio 70-ojo Kanų kino festivalio paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“ įvyko naujausio Šarūno Barto filmo „Šerkšnas“ („Frost“) premjera. Pagrindinius vaidmenis šiame kelio filme sukūrė du jauni lietuvių aktoriai Mantas Jančiauskas ir Lyja Maknavičiūtė. Jų personažai spontaniškai sutinka nuvežti humanitarinės pagalbos krovinį iš Vilniaus į Kijevą. Iš pažiūros nesudėtinga užduotis jaunai porai tampa didžiuliu išbandymu. Po filmo premjeros Kanuose su aktoriais kalbėjosi Rimantas Oičenka.

Šventasis

Įvairiuose interviu filmo „Šventasis“ režisierius Andrius Blaževičius minėjo, kad darbinis jo pavadinimas buvo „Krizė“, o pagrindinė idėja – „kad ir kas benutiktų, viskas bus gerai“. Pridurčiau, kad kartu tai filmas apie bejėgiškumą, nuobodulį, galimybes, uždarumą ir kantrybę. Be to, vedama pavadinimo nesąmoningai ieškojau, kuris personažas iš tikrųjų šventas?

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”