Bélos Bartóko operoje „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šį savaitgalį – dviejų ryškių lietuvių solistų debiutai: Juditos partiją pirmą kartą Vilniuje atlieka Aušrinė Stundytė, Hercogo Mėlynbarzdžio – Tadas Girininkas. Spektaklius diriguoja Modestas Pitrėnas.
Šį savaitgalį į „Fausto“ spektaklius pagrindinio vaidmens dainuoti sugrįžtantis Edgaras Montvidas kovo 12-ąją minės 25-erių metų, prabėgusių nuo debiuto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, sukaktį. Garsusis Lietuvos tenoras jau apsisprendė ir dėl to, kaip kitąmet sutiks savo 50-mečio jubiliejų.
Felikso Bajoro „Dievo avinėlis“ niekada nebuvo pastatytas scenoje, tačiau tai nesutrukdė šiam kūriniui tapti lietuviškos muzikos legenda. Rengdamasis keturis dešimtmečius lauktai premjerai, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pradėjo gyvus susitikimus su „Dievo avinėlio“ pastatymo kūrėjais. Jau pirmasis toks susitikimas sulaukė didelio publikos susidomėjimo.
Kas pirmesnis, tas gudresnis: jau kovo 4, 5 ir 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre mažųjų žiūrovų ir jų tėvelių lauks premjeriniai Ramintos Šerkšnytės operos “Penki Merės stebuklai” spektakliai.
“Jūs girdit? Girdit? Aš esu. Viena visiems, viena – visų”, – poetės Ramutės Skučaitės žodžiais šioje operoje su ūgtelėjusiais vaikais atsisveikins neprilygstamoji auklė.
Tačiau iš tiesų spektaklio “Penki Merės stebuklai” pagrindiniam vaidmeniui rengiasi ne viena, o dvi solistės – mecosopranas Eglė Šidlauskaitė ir dažniau soprano, nei mecosoprano partijas besirenkanti Jomantė Šležaitė.
Kovo 4-osios vakarą vaikai ir jų tėveliai skubės į pirmąjį susitikimą su neprilygstamąja aukle Mere, kuri mažų ir didelių lauks spektaklio „Penki Merės stebuklai“ premjeroje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tuomet pirmąkart nuskambės kompozitorės Ramintos Šerkšnytės sukurta opera vaikams, kuriai libretą sueiliavo poetė Ramutė Skučaitė.
Kodėl mažuosius verta atvesti į operą? Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė Lolita Navickienė nedvejodama teigia, kad ankstyvasis muzikinis lavinimas turi milžiniškos reikšmės būsimam žmogaus intelektui – tai pagrįsta moksliniais tyrinėjimais. Tuo labiau tai pasakytina apie operą, kuri iš prigimties yra sinkretiškas menas, leidžiantis vienu metu ugdyti daugelį žmogaus intelekto tipų. Edukologė pabrėžia, kad vaikai muzikos poveikiui būna ypač imlūs iki dešimties metų amžiaus.