7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Raminta Gamziukaitė

Raminta Gamziukaitė

Palaukite, o vis dėlto kieno čia laimė?

„Manno laimė“ Vilniaus mažajame teatre

Spektaklis, o ypač jo pavadinimas, atrodo, skirti intelektinėje raidoje pažengusiam žiūrovui, gebančiam įžvelgti antrą, trečią ar penktą planą. Toks žiūrovas supras: jei parašyta „laimė“, tai visai nereiškia, kad spektaklis bus apie ją. Jei parašyta „Manno“, tai nereikia suprasti paraidžiui, nors ir yra pastabėlė: „Pagal Thomo Manno noveles“.

Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Rinkūnas ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Daumantas Ciunis spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Daumantas Ciunis spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Violončelininkė Žana Miniotaitė spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Violončelininkė Žana Miniotaitė spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Gintarė Latvėnaitė spektaklyje „Manno laimė“. L. Vansevičienės nuotr.
Raminta Gamziukaitė

Žmogaus idealo paieškos ir žaidimas teatru

Literatūrologinis požiūris į Artūro Areimos režisuotą „Mariją Stiuart“

Spektaklis, besislepiantis po pavadinimu „Marija Stiuart“, turėtų būti įvardytas „Elžbieta I, Anglijos karalienė“. Juolab kad yra precedentas – Artūras Areima kartą jau keitė autentišką Friedricho Schillerio veikalo pavadinimą į sceninį. Toks keitimas galėjo ar net turėjo įvykti ir vėl, nes ne Marija Stiuart prikausto žiūrovų dėmesį naujajame Schillerio dramos pastatyme. Kitaip nereiškia blogai, premjera ir nustebino, ir nudžiugino, ir privertė susimąstyti apie priežastis, dėl kurių spektaklis visa savo visuma atgręžtas į karalienę Elžbietą.

Nuo pirmojo įspūdingo pasirodymo scenoje vienvaldiškai karaliauja Elžbieta I ir Elžbieta Latėnaitė. Jai deramai asistuoja grafas Lesteris (Tomas Rinkūnas), lordas Berlis (Tomas Stirna), Mortimeras (Daumantas Ciunis), lordas Šrusberis (Edmundas Mikulskis). Labai netikėta, bet herojų vyrų (Lesteris ir Mortimeras) susidūrimas scenoje išryškintas, o herojų moterų – gerokai prislopintas, nors Schillerio dramoje jis sudaro viso vyksmo pagrindą. Marija (Inga Patkauskaitė) lieka nuošalėje, o jos varžovė dėkingai priima dovaną ir demonstruoja aktorinį meistriškumą, dvi moterys – karalienė Elžbieta ir aktorė Elžbieta – puikiai sutaria.

Elžbieta Latėnaitė (Elžbieta) ir Daumantas Ciunis (Mortimeras) spektaklyje „Marija Stiuart“. M. Siruso nuotr.
Elžbieta Latėnaitė (Elžbieta) ir Daumantas Ciunis (Mortimeras) spektaklyje „Marija Stiuart“. M. Siruso nuotr.